Didžioji sekunda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
didžioji sekunda
Inversija mažoji septima
Pavadinimas
Kiti pavadinimai vienas tonas
Santrumpa d2
Dydis
Pustonių skaičius 2
Intervalo klasė 2
Racionalusis intervalas 9:8 arba 10:9
Centai
Lygioji temperacija 200
Ketvirtis tono 200
Racionalioji intonacija 204 arba 182

Didžioji sekunda yra vienas iš trijų diatoninėse dermėse dažniausiai pasitaikančių muzikinių intervalų (kiti yra mažoji sekunda, esanti vienu pustoniu siauresnė, ir padidintoji sekunda, vienu pustoniu platesnė). Didžioji sekunda sutrumpintai yra žymima d2, o jai priešingas intervalas yra mažoji septima. Dažniausiai šis intervalas sutinkamas mažorinėje gamoje tarp pirmojo ir antrojo gamos laipsnis (muzika) laipsnių.

Racionaliojoje intonacijoje gali atitikti dažnių santykį 9:8 arba 10:9. Lygiojoje temperacijoje didžioji sekunda yra lygi dviem pustoniams, 0,23 % mažesnė už racionaliąją didžiąją sekundą. Dviejų didžiųjų sekundų intervalas racionalioje tonacijoje yra vadinamas ditoniu (dažnių santykis – 64:81).

Didžioji sekunda muzikos teorijoje yra laikoma disonuojančiu dvigarsiu.

Sinonimiška didžiajai sekundai sąvoka yra tonas. Lygiojoje temperacijoje tonas yra dviejų pustonių suma. Racionaliojoje intonacijoje skiriami du tonai – mažasis (10:9) ir didysis (9:8). Šeši mažieji tonai sudaro mažiau nei oktavą, šeši didieji tonai sudaro šiek tiek daugiau nei oktavą, todėl jų negalima išreikšti vienų per kitus. Tai yra viena iš didžiausių racionaliosios intonacijos problemų. Vidutinio tono temperacija yra paremta tonais, kurių dydis patenka į intervalą tarp didžiojo ir mažojo, dėl ko pasidaro įmanomas tikslus oktavos išreiškimas.