Didžioji seksta
Inversija | mažoji tercija |
---|---|
Pavadinimas | |
Santrumpa | d6 |
Dydis | |
Pustonių skaičius | 9 |
Intervalo klasė | 3 |
Racionalusis intervalas | 5:3, 12:7, 27:16[1] |
Centai | |
Lygioji temperacija | 900 |
Ketvirtis tono | 900[2] |
Racionalioji intonacija | 884 arba 933 |
Didžioji seksta – didesnysis iš dviejų muzikinių intervalų, apimančių šešis diatoninės gamos laipsnius. Kitas toks intervalas yra mažoji seksta. Didžioji seksta yra sutrumpintai žymima M6, o jai priešingas intervalas yra mažoji tercija. Dažniausiai šis intervalas sutinkamas minoriniuose akorduose tarp trečiojo laipsnio ir aukštesnės pagrindinės natos.
Racionaliojoje intonacijoje didžioji seksta dažniausiai atitinka dažnių santykis 5:3, tuo tarpu lygiojoje temperacijoje didžioji seksta yra lygi devyniems pustoniams ir yra didesnė už racionaliąją 0,91 %. Didžiąją ir mažąją sekstą sudaro santykiai tarp dviejų Fibonačio skaičių, atitinkamai 5:3 ir 8:5, o aukso pjūvis yra tarp šių sekstų.
Sekstos, kaip ir joms priešingos tercijos, yra laikomos vienais iš įdomiausių ir dinamiškiausių sąskambių. Didžioji seksta yra laikoma vienu iš labiausiai konsonuojančių intervalų.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Jan Haluska, The Mathematical Theory of Tone Systems. New York: Marcel Dekker; London: Momenta; Bratislava: Ister Science, 2004, p. 23.
- ↑ Rytis Ambrazevičius. Seksta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Costa M., et al. Psychological Connotations of Harmonic Musical Intervals. Psychology of Music, 2000. p. 4–28.