Didžioji meškabudė

Leucopaxillus giganteus

Didžioji meškabudė (Leucopaxillus giganteus)

Karalystė:	Grybai ( Fungi)
Skyrius:	Papėdgrybūnai ( Basidiomycota)
Klasė:	Papėdgrybiai ( Basidiomycetes)
Eilė:	Agarikiečiai ( Agaricales)
Šeima:	Baltikiniai ( Tricholomataceae)
Gentis:	Meškabudė ( Leucopaxillus)
Rūšis:	Didžioji meškabudė ( Leucopaxillus giganteus)

Index Fungorum

Didžioji meškabudė (lot. Leucopaxillus giganteus, sin. Aspropaxillus giganteus) – valgoma baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, meškabudžių (Leucopaxillus) genties grybų rūšis.

Augimo vieta – spygliuočių, mišrieji miškai, tarp žolių.

Augimo laikas

Vasara, ruduo.

Pagrindiniai požymiai

Grybai dideli, masyvūs, įdubusiomis kepurėlėmis, sporos amiloidinės.

Vaisiakūniai labai dideli, stambūs. Kepurėlė užauga iki 25 cm skersmens (užregistruota net 45 cm), matinė, plaušuota, įdubusi, mėsinga, balta, kreminė, spinduliškai rievėta, raukšlėta. Lakšteliai labai siauri, tankūs, pusiau nuaugtiniai. Kotas labai trumpas, 5–9 (10)×2–4 cm, baltas, senas – rusvas. Trama stora, balta, kartoka, nemalonaus kvapo. Sporos 6–8,5×3,5–5 μm.

Būdingi požymiai: balti vaisiakūniai, kartais augantys net keliasdešimties metrų skersmens ratais.

Auga tarp žolių, humusingame dirvožemyje, miškuose. Iš jos išskirtas antibiotikas, naikinantis tuberkuliozės bacilas. Reta. Labai panaši į baltąją meškabudę, bet šios vaisiakūniai smulkesni.

Literatūra

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 158 psl.

Vikiteka: Didžioji meškabudė – vaizdinė ir garsinė medžiaga