Didšiliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Didšiliai
Didsiliai kapines.JPG
Didšiliai. Kaimo kapinės. 2009 m.

Didšiliai
Koordinatės 55°23′17″š. pl. 21°35′35″r. ilg. / 55.388°š. pl. 21.593°r. ilg. / 55.388; 21.593 (Didšiliai)Koordinatės: 55°23′17″š. pl. 21°35′35″r. ilg. / 55.388°š. pl. 21.593°r. ilg. / 55.388; 21.593 (Didšiliai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybės vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Šilutės seniūnija
Gyventojų skaičius 8 (2011 m.)

vok. Didszeln

Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Didšiliaĩ
Kilmininkas: Didšilių̃
Naudininkas: Didšiliáms
Galininkas: Dìdšilius
Įnagininkas: Didšiliaĩs
Vietininkas: Didšiliuosè

Didšiliai – kaimas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, Šilutės seniūnijos pakraštyje, 10 km į šiaurės rytus nuo Šilutės ir 3 km į pietus nuo Ramučių; pietiniu pakraščiu teka Jovaris (Šyšos deš. intakas); iš šiaurės ir rytų prieina Ramuvos, iš pietų – Šilmeižių, iš vakarų – Gnybalų miškai.

Nuo Didšilių per miškus į šiaurę yra Žagatų, Ramoniškių, į šiaurės rytus – Bartininkų, į rytus – Rimženčių (visi Gardamo seniūnijoje), į pietvakarius – Šilmeižių, į vakarus – Gnybalų (abu Šilutės seniūnijoje kaimai).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didšilių kaimo teritorijoje žmonės apsigyveno XIX a. pirmoje pusėj. Iš pradžių tai buvo medkirčių kolonija, įsikūrusi viduryje statyboms, medienos pramonei ir eksportui kertamo spygliuočių miškų masyvo, t. y., didelio šilo, kuris ir davė kaimui pavadinimą. Kolonija buvo suformuota 1823 m., o 1875 m. gyvenvietei suteiktas kaimo statusas. Miško kirtavietėms plečiantis, iškirstus plotus pradėta įdirbti, todėl medkirčius pakeitė žemdirbiai. Didšiliai XIX a. antroje pusėje buvo jau didelė gyvenvietė. Apie tai liudija 1876 m. įsteigta vienakomplektė vokiška mokykla, o nuo 1902 m. – antra klasė.

Didžioji dauguma kaimo naujakurių buvo lietuvninkai – lietuvių kilmės evangelikai liuteronai, atsikėlę daugiausia iš aplinkinių, vokiečių valdomų stambesnių gyvenviečių. Savo gyvenvietei jie suteikė lietuvišką Didšilių vardą, kuris vokiškai rašomas Didszeln (1907 m. oficialiai patvirtinta vardo rašymo forma), vėliau – Didßillen, Didszillen[2], o nuo 1939 m. – Didßeln[3].

XX a. pirmoje pusėje vokiečių vykdomos germanizacijos įtakoje dauguma lietuvninkų namuose, šeimoje ir su kaimynais bendravo vokiškai.

Pasakojama, kad Antrojo pasaulinio karo pradžioje mobilizuotas Rupkalvis atsisakė šaudyti belaisvius ir už tai buvo nušautas egzekucijai vadovavusio vokiečio karininko.

Po II-jo pasaulinio karo Didšilių kaime iš esmės pasikeitė gyventojai: didelė jų dalis1944 m. pabaigoje pasitraukė su Vokietijos kariuomene, o likę XX a. 7-8 dešimtmečiais repatrijavo į Vakarų Vokietiją. Jų sodybose kūrėsi gyventojai, atsikėlę iš Gardamo, Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio ir kitų apylinkių. Kaime iki 1973 m. veikė lietuviška pradinė mokykla. Melioracijos ir vienkieminių sodybų griovimo vajaus metu dauguma kaimo sodybų XX a. 8-9 dešimtmečiais buvo nugriauta.

1997 m. Didšilių kaime buvo 12 ūkių, 2003 m. galvijus laikė 6 ūkiai (33 vienetus).

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2011 m.
1871 m. 1885 m. 1905 m. 1910 m. 1925 m. 1959 m.sur.
346 366 407 377 355 115
1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 1997 m. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
124 53 38 32 26 8


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didšiliuose gimė Eva Kubos (Kubbos) (g. 1928 m.), dailininkė, nuo 1952 m. gyvena Melburne, Australija.

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime yra Didšilių evangelikų liuteronų senosios kapinės (1997 m. įtrauktos į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]