Širvanšachai
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
شروانشاهان Širvanšachų valstybė | ||||
Seldžiukų vasalai (1060-1080) Mongolų imperijos vasalai (1222-1386) | ||||
| ||||
Sostinė | Šemacha (iki 1192) Baku (nuo 1192) | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Širvanšachai | ||||
799-1128 | Mazjadidai | |||
1128-1382 | Kasranidai | |||
1382-1538 | Derbendidai | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Atsiskyrimas | 799 m., 799 | |||
- Prisijungė Persija | 1538 m. | |||
Širvanšachai (Farsi: شروانشاهان, Azeri: Şirvanşah) – valdovų titulas ir dinastijų grupė, valdžiusi Širvano regioną 799–1538 m. Tai yra ilgiausiai Islamo pasaulyje išsilaikiusi valdovų linija.
Tai nėra vieninga dinastija. Ją sudarė kelios dinastijos, valdžiusios viena po kitos: Jazidai (Mazjadidai), Kasranidai, Derbendidai.
Raida
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dinastija kilo iš arabų kilmės Kaukazo valdytojų, kurie perėmė senovinį, dar Sasanidų laikais egzistavusį vietinių valdytojų Širvanšachų titulą ir ilgainiui tapo nepriklausomi. Jau IX–X a. jie labai sparčiai persizavosi, jų dinastija turėjo artimus vedybinius ryšius su gretimo Derbento emyrato Hašimidais.
XI a. II pusėje Širvanšachai tapo Seldžiukų sultonato vasalais, tačiau XII a. atkūrė valstybingumą ir pasiekė labai stipraus klestėjimo. Jis baigėsi XIII a. sulig Mongolų užkariavimu, iš kurio praktiškai nelikę jokios informacijos apie Širvanšachus.
Tikrasis Širvanšachų atsikūrimas siejamas su nauja Derbendidų dinastija, atėjusia į valdžią XVI a. pabaigoje. Jie perkėlė sostinę iš Šemachės į Baku ir pradėjo didžiulių architektūrinių kompleksų statybą.
Dinastiją ir Širvano valstybingumą pabaigė Safavidai, 1538 m. užkariavę valstybę ir prijungę ją prie savo imperijos.
Valdovų sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jazidi šachai / Mazjadidai(861-1028)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 799 A. D. – Yazid b. Mazyad al-Shaybani (Azerbaidžano, Armėnijos, Arano, Šarvano ir Bab al-Abwabo gubernatorius)
- 820 A. D. – Khalid b. Yazid
- 845 A. D. – Muhammed b. Khalid (Azerbaidžano, Armėnijos, Arano, Šarvano ir Bab al-Abwabo gubernatorius)
- Haytham b. Khalid
- Muhammad b. Haytham (Laizane)
- Haytham b. Muhammad (Laizane)
- Prieš 913 A. D. – Ali b. Haytham (Laizane)
- 916 A. D. – Yazid b. Muhammad b. Yazid
- 948 A. D. – Muhammad b. Yazid
- 956 A. D. – Ahmad b. Muhammad
- 981 A. D. – Muhammad b. Ahmad
- 991 A. D. – Yazid b. Ahmad
Kasranidai(1028-1382)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1028 A. D. – Manuchihr b. Yazid
- 1034 A. D. – Ali b. Yazid, Abu Mansur
- 1043 A. D. – Qubadh b. Yazid
- 1049 A. D. – Bukhtnassar Ali b. Ahmad b. Yazid
- 1053 A. D. – Sallar b. Yazid
- 1063 A. D. – Fariburz b. Sallar b. Yazid
- 1094 A. D. – Fereydun b. Fariburz, d. 1120 A. D.
- 1094 A. D. – Manuchehr II b. Fariburz
- 1120 A. D. – Manuchehr III b. Fereydun
- 1160 A. D. – Akhsatan I ibn Manuchehr
- 1179 A. D. – Shahanshah b. Manuchehr
- 1187 A. D. – Fereydun II b. Manuchehr
- po 1187 A. D. – Fariburz II b. Fereydun
- po 1187 A. D. – Farrukhzad I b. Manuchehr
- po 1204 A. D. – Garrshasp I b. Farrukhzad
- 1255 A. D. – Akhsatan II b. Fariburz
- 1258 A. D. – Garshasp II / Gushnasp b. Akhsatan II
- 1265 A. D. – Farrukhzad II b. Akhsatan II
- suirutės periodas, iš kurio informacija neišlikusi
- 1345 A. D. – Kay Qubadh
- 1348 A. D. – Kay Kawus b. Kay Qubadh
- 1372 / 1378 / 1382 A. D. – Hushang b. Kay Kawus
Derbendidai (1382-1538)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1378 A. D. – Ibrahim I b. Muhammad b. Kay Qubadh
- 1418 A. D. – Khalil b. Ibrahim
- 1463 A. D. – Farrukhsiyar b. Khalil
- 1500 A. D. – Bayram b. Farrukhsiyar
- 1502 A. D. – Ghazi b. Farrukhsiyar
- 1503 A. D. – Mahmud b. Ghazi
- 1503 A. D. – Ibrahim II / Shaykh Shah
- 1524 A. D. – Khalil II b. Ibrahim
- 1535 A. D. – Shah Rukh b. Farrukh b. Ibrahim II, k. 1539