Dekanas (legionierius)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Dekanas (lot. decanus 'dešimties vyriausias') – karinis laipsnis senovės Romos, o vėliau – ir Bizantijos kariuomenėje.

Legionierius decanus pradžioje būdavo kontubernijaus (skyriaus iš 8 legionierių, kurie gyvendavo vienoje palapinėje) vadas.[1] Decanus nėra tas pats kas dekurionas, kuris būdavo arba civilinis valdininkas, arba turmos (30 raitelių dalinio) vadas.
Graikų tekstuose dekanas analogiškas dekarchui (gr. dekarchos 'dešimties vadas').

Nuo IV a. dekanais imta vadinti rūmų kurjerius, ypač tuos, kurie tarnavo imperatorei. Manoma, jie stovėdavo kaip rūmų vartų sargybiniai. VI a. Joanas Lydas juos lygino su senoviniais liktoriais.[2] 899 m. Filotėjaus veikale Kletorologion dekanas (užrašytas kaip gr. δεκανός) buvo vidutinio lygio funkcionierius, kuriam vadovaudavo protasekretis.

Pagal X a. vidurio knygą De Ceremoniis dekanas būdavo atsakingas už imperijos dokumentus, kai imperatorius būdavo žygyje.[3]

Vienuolynuose dekanais vadindavo dešimties vienuolių viršininkus, taip pat jaunesniuosius Konstantinopolio patriarchato valdininkus.[2]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vegetius, De Re Militari II.8.13
  2. 2,0 2,1 Kazhdan (1991), p. 601
  3. Bury (1911), p. 98
  • Bury, John B. (1911) The Imperial Administrative System of the Ninth Century – With a Revised Text of the Kletorologion of Philotheos, Oxford University Publishing
  • Kazhdan, Alexander, ed. (1991) Oxford Dictionary of Byzantium, Oxford University Press, ISBN 978-0-19-504652-6