Deira

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Derenrice
Deiros karalystė
buvusi karalystė

V a. – 634
Location of Deira
Location of Deira
Sostinė Jorkas
Valdymo forma monarchija
karalius
 559-589 (pirmasis žinomas) Ela (Deira)
 633-634 (paskutinis) Osvaldas (Nortumbrija)
Era ankstyvieji viduramžiai
 - įkūrimas V a. m.
 - susijungimas su Bernicija 634 m.

Deira (angl. Deira) – buvusi anglosaksų karalystė Šiaurės Anglijoje, egzistavusi VI a. Jos žemės buvo nuo Hamberio iki Tyso (Tees) ir nuo jūros iki Jorko lygumos vakarinio pakraščio. Vėliau susijungė su Bernicijos karalyste ir sudarė Nortumbrijos karalystę.

Karalystės pavadinimas yra britų kilmės, spėjama, kad iš brit. deifr 'vandenys' ar daru 'ąžuolas'.

Bernicijos ir Deiros karalių sąrašas 1834 m. knygoje.

Pagal Simeoną Daremietį (Simeon of Durham) Deiros teritorija plytėjo nuo Hamberio iki Taino (Tyne) upės, tačiau žemės į šiaurę nuo Tyso buvo negyvenamos. Manoma, kad pirmoji Deiros sostinė buvo netoli Poklingtono (Pocklington). Po to, kai Edvinas (Edwin) aneksavo Ebrauko karalystę, Deiros sostine tapo Jorkas, buvęs Ebraukas (Ebrauc).

Pirmas žinomas Deiros karalius buvo Ela (Ælla), kuris valdė VI a. pabaigoje, po to, kai 581 m. atsikariavo šias žemes iš britų. Po jo mirties Deirą valdė karalius Etelfritas (Æthelfrith), kuris buvo vieningas jungtinės Bernicijos ir Deiros karalystės (Nortumbrijos) karalius. Etelfritas valdė, kol 616 ar 617 m. valdžią atėmė Elos sūnus Edvinas (Edwin), kuris abi karalystes valdė iki 633 m., kai žuvo mūšyje.

Edvinui žuvus Deirą valdė Edvino pusbrolis (tėvo brolio sūnus) Osrikas (Osric), o Berniciją – seserėnas Enfritas (Eanfrith).

Apie Deirą rašė Beda savo veikale Historia Ecclesiastica.

Deiros karaliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sen. angl. cyning 'karalius', lot. rex 'karalius'.

Valdė Vardas Pastabos
559/560 – 589 Ela (Aella)
(Aelli)
ÆLLA YFFING DEIRA CYNING
ÆLLA REX DEIRA
589/599 – 604 Etelrikas (Aethelric)
(Aedilric)
ÆÞELRIC IDING BERNICIA 7 DEIRA CYNING
ÆÞELRIC REX BERNICIA ET DEIRA
Bernicijos Dinastija
593/604? – 616 Atelfritas (Aethelfrith of Northumbria) ÆÞELFERÞ ÆÞELRICING DEIRA CYNING
ÆÞELFERÞ REX DEIRA
Žuvo mūšyje
Deiros dinastija
616 – 632 (spalio 12 ar 14 d.) Edvinas (Edwin of Northumbria) EDVVIN ÆLLING BERNICIA 7 DEIRA CYNING
EDVVIN REX BERNICIA ET DEIRA
Žuvo mūšyje su Gvinedo karaliumi Kedvalonu ir Mersijos karaliumi Penda
633 galas – 634 vasara Osrikas (Osric) OSRIC ÆLFRICING DEIRA CYNING
OSRIC REX DEIRA
633 – 642 m. rugpjūčio 5 d. Osvaldas (Oswald of Northumbria) OSVVALD BERNICIA 7 DEIRA CYNING
OSVVALD REX BERNICIA ET DEIRA
Nužudytas Mersijos karaliaus Pendos. šv. Osvaldas
642 – 644 Osvius (Oswiu of Northumbria) OSVVIO ÆÞELFRIÞING BERNICIA 7 DEIRA CYNING
OSVVIO REX BERNICIA ET DEIRA
644 – 651 Osvinas (Oswine of Deira) OSVVINE OSRICING DEIRA CYNING
OSVVINE REX DEIRA
Nužudytas
651 m. vasara – 654 m. galas ar 655 Etelvoldas (Æthelwold of Deira) ÆÞELVVALD OSVVALDING DEIRA CYNING
ÆÞELVVALD REX DEIRA
654 – 670 m. rugpjūčio 15 d. Osvius (Oswiu of Northumbria) OSVVIO ÆÞELFERÞING NORÞANHYMBRA CYNING
OSVVIO REX NORÞANHYMBRA
Vėl užėmė sostą
656 – 664 Alhfritas (Alchfrith of Deira) ALCHFRIÞ DEIRA CYNING
ALCHFRIÞ REX DEIRA
670 – 679 Elfvinas (Aelfwine of Deira) ÆLFVVINE DEIRA CYNING
ÆLFVVINE REX DEIRA