Britai (keltai)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Britanija-orn.png
Britanijos istorija
Anglijos | Velso | Škotijos
Britanijos priešistorė
Senovės Britanija:
Romėnų Britanija Kaledonija
Anglosaksai Britai Piktai
Veseksas Gvineda Alpinai
Normanai Dunkeldai
Plantegenetai
Lankasteriai
Jorkai
Velso kunigaikštystė Briusai
Anglijos karalystė (Tiudorai) Stiuartai
Didžiosios Britanijos Karalystė (Hanoveriai)
Didžioji Britanija ir Airija
Jungtinė Karalystė (Vindzorai)
Susijusių šalių istorijos:
Meno salų, Normandų salų

Britai (lot. Britto) - keltų gentys, kurios nuo VIII a. pr. m. e. iki V a. sudarė Britanijos gyventojų pagrindą. Iki romėnų užkariavimo gyveno gentinėje santvarkoje. Silpnai pasiduodami romanizacijai britai dažnai sukildavo prieš Romos valdžią. Anglosaksams užkariaujant Britaniją (V-VI a.) dalis britų buvo išnaikinta, dalis išstumta į Velsą, Škotiją ir Armoriko pusiasalį (dabartinė Bretanė). Užkariavimo pradžioje britų buvo apie 2 mln., o anglosaksų ne daugiau 200 tūkstančių.