Darbėnų žydų III holokausto vieta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Darbėnų žydų III holokausto vieta
Darbėnų žydų III holokausto vieta 2015.JPG
Darbėnų ir Skuodo žydų moterų holokausto vieta

Darbėnų žydų III holokausto vieta
Koordinatės
56°00′56″š. pl. 21°16′49″r. ilg. / 56.015609°š. pl. 21.2803°r. ilg. / 56.015609; 21.2803Koordinatės: 56°00′56″š. pl. 21°16′49″r. ilg. / 56.015609°š. pl. 21.2803°r. ilg. / 56.015609; 21.2803
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Plotas 0,16 ha
Naudotas 1941 m. rugsėjo mėn. pab.
Registro Nr. u. k. 24195 / L569

Darbėnų ir Skuodo žydų moterų žudynių vieta ir kapas (valstybės saugoma nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas – 24195, senas vertybės kodas – L569) – holokausto vieta šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, šalia Darbėnų miestelio, Balto kalno miške, 350 m į šiaurės rytus nuo kelio  2306  KūlupėnaiDarbėnai , Dubupio kairiajame krante.

Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Holokausto vieta ir aukų kapas yra Balto kalno miške (Kretingos miškų urėdijos Darbėnų girininkijos 32 kvartale), nedidelėje smėlingoje pakilumoje. Teritorija netaisyklingo kvadrato plano, 40 x 40 m dydžio, apaugusi pavieniais spygliuočiais medžiais. Jos rytinėje dalyje stovi paminklas holokausto aukoms atminti, priešais kurį įrengti nedidelis medinis suolas ir stalas.

30 m į šiaurės vakarus nuo holokausto aukų kapo, prie kvartalinės linijos–miško keliuko pastatytas tipinis atminimo ženklas su Dovydo žvaigžde ir užrašu lietuvių ir anglų kalbomis: „HOLOKAUSTO AUKŲ KAPAI / HOLOCAUST MASS GRAVES / 30 M“.

Teritorijos plotas – 1610 m², perimetras – 160 m.

0,73 km į šiaurės vakarus yra Darbėnų žydų kapinės, 0,2 km į ta pačia kryptimi – Darbėnų žydų II holokausto vieta, 2,2 km į vakarus – Darbėnų žydų I holokausto vieta, 5,9 km į pietvakarius – Skuodo žydų holokausto vieta prie Dimitravo.

Paminklas 1941 m. rugsėjo mėn. pabaigoje šioje vietoje nužudytoms Darbėnų ir Skuodo žydų moterims atminti

Paminklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Holokausto aukų kapą žymi paminklas. Jį sudaro natūralus, 120 cm aukščio, 100 cm pločio ir 40–60 cm storio granito akmuo, kurio priekinė viršutinė, apie 41 cm storio dalis nuskelta. Priekinės plokštumos apačioje pritvirtinta juodo akmens memorialinė plokštė, kurioje iškalta Dovydo žvaigždė ir užrašas jidiš ir lietuvių kalbomis:

דאָ אין יאָר 1941 דערהארגעט 100 ײדן
ŠIOJE VIETOJE 1941 m. NUŽUDYTA 100 ŽYDŲ.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nacistinės Vokietijos kariuomenei užėmus Darbėnus, žydų bendruomenės gyventojai (apie 550 žmonių) birželio 28 d. buvo surinkti miestelio centre ir pėsčiomis išvaryti į Kretingą, prie žydų kapinių nufotografuoti ir po poros valandų išsiųsti atgal į Darbėnus. Grįžę nakvojo po atviru dangumi, miestelio pietvakariniame pakraštyje, Kretingos gatvėje buvusios vaistinės kieme. Birželio 29 d. atvykę vokiečių karininkai, padedami pagalbinių policininkų, atskyrė apie 150 žydų vyrų, kuriuos sušaudė už miestelio prie Palangos kelio. Likę apie 400 moterų ir vaikų buvo uždaryta miestelio sinagogoje. Liepos mėnesį apie 60 jaunų moterų (merginų) buvo atrinkta ir išsiųsta pas valsčiaus ūkininkus pagalbiniams ūkio darbams. Sinagogoje likusios moterys su vaikais – apie 320 asmenų, vokiečių okupacinės valdžios įsakymu 1941 m. rugsėjo pradžioje buvo nužudytos Balto kalno miške prie Vaineikių kelio.[1]

Prasidėjus žydų moterų žudynėms, pagalbiniams ūkio darbams išvežtas moteris okupacinės valdžios nurodymu ūkininkai privalėjo grąžinti į Darbėnų sinagogą. Čia taip pat buvo atvaryta apie 40 Skuodo žydų bendruomenės merginų, dirbusių pagalbinius ūkio darbus Dimitravo priverčiamojo darbo įstaigoje.[2] Visas jas – apie 100 moterų ir merginų, 1941 m. rugsėjo mėn. pabaigoje pagalbiniai policininkai išsivarė Kašučių keliu į Balto kalno mišką ir jame sušaudė.[3] Žudynių išvakarėse iš sinagogos pabėgti slapta pavyko tik Rivai Šatelienei ir Asiai Šubicaitei, kurias priglaudė Būtingės ūkininkai Katerina ir Benediktas Bagdonavičiai.[4]

1997 m. žudynių vieta ir kapas registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąraše (L569), 2005 m. pripažinti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, turinčiu istorinį ir memorialinį vertingųjų savybių pobūdį.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Darbėnų žydų moterų ir vaikų žudynės. Darbėnų žydų moterų žudynės. – Holokausto Lietuvoje atlasas. Sudarė Milda Jakulytė-Vasil. – Vilnius, 2011
  2. Alfredas Rukšėnas. Dėl žydų tautybės gyventojų žudynių Kretingos apskrities Darbėnų ir Kretingos valsčiuose 1941 m. vasarą ir rudenį. Istorinė pažyma. – Vilnius: LGGRTC, 2010. – L. 3
  3. Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944 m. Dokumentų rinkinys. Parengė Genovaitė Erslavaitė. – Vilnius, 1973. – D. 2. – P. 395
    Alfredas Rukšėnas. Holokaustas Lietuvoje: Kretingos apskrities Palangos ir Darbėnų valsčių žydų bendruomenių žūtis 1941 m. vasarą ir rudenį. – Genocidas ir rezistencija – 2015. – T. 1 (37). – P. 26–46
  4. Romualdas Beniušis. Katerina ir benediktas Bagdanavičiai – Darbėnų žydų paskutinė viltis. – Pajūrio naujienos – 2016 m. balandžio 15 d.
    Romualdas Beniušis. Katerina ir benediktas Bagdanavičiai – Darbėnų žydų paskutinė viltis... – Bernardinai.lt – 2016 m. balandžio 23 d.
  5. Darbėnų žydų žudynių vieta ir kapas II, Barkelių k., Darbėnų sen., Kretingos r. sav. – Kultūros vertybių registras [interaktyvus]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]