Danutė Gobytė-Daunorienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Danutė Gobytė-Daunorienė (1931 m. rugsėjo 18 d. Šiauliai2002 m. rugsėjo 27 d. Vilnius) – Lietuvos dailininkė keramikė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyras Zigmas Jonas Daunora. 1961 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 19611994 m. dirbo Vilniaus „Dailės“ kombinate, 19941996 m. bendrovėje „Vilniaus dailė“.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė serijinių ir mažatiražių buitinės dekoratyvinės keramikos dirbinių (servizai, lėkštės, žvakidės, veidrodžiai, peleninės, vazos), dekoratyvinių dirbinių interjerams (dekoratyvinės sienelės kavinėje „Eglė“ Kaune, 1961 m., gėlių parduotuvėje „Varsa“ Vilniuje, 1969 m., Lietuvos Radijo ir televizijos komitete, 1972 m., Respublikinėje Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje, 1978 m., dekoratyvinė sienos plastika Valkininkų vaikų sanatorijoje, 1974 m., vazos kavinėje „Dainava“ Vilniuje, 1964 m., grindų pano sanatorijoje „Eglė“ Druskininkuose, 1981 m.). Ankstyvojoje kūryboje savitai interpretavo tradicinių indų, vėlesnėje – cilindro, rutulio, kubo formas („Dekoratyvinės formos“ 1971 m., vaza „Kvadratas“, dekoratyvinė kompozicija „Žaidimas“, abi 1980 m.). Dirbinius dengė vienspalve matine glazūra, subtiliai naudojo spalvas (rudą, žalsvą, mėlyną, baltą), molį derino su metalu („Vaza“ 1963 m.) arba medžiu („Vazos“ 1981 m.). Monumentalią plastiką darniai siejo su architektūrine erdve. Nuo 1961 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, tarptautiniuose simpoziumuose. Individuali paroda surengta 1981 m. Vilniuje. Jos kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, įstaigos.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Danutė SkromanienėDanutė Gobytė-Daunorienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 780 psl.