Dantytieji banginiai
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Odontooceti | ||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Dryžuotasis prodelfinas (Stenella coeruleoalba) | ||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Dantytieji banginiai (Odontooceti) – vienas iš dviejų banginių (Cetacea) pobūrių, kuriam priklauso nuo 2 iki 250 kūgiškų dantų turintys jūrų žinduoliai. Skirtingai nuo bedančių banginių jų šnervė tik viena. Dantytieji banginiai yra plėšrūs, minta daugiausia žuvimis, dvižiauniais ir kai kuriais atvejais jūrų žinduoliais.
Daugiausia rūšių turinti dantytųjų banginių šeima yra delfininiai.
Anatomija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Beveik visi dantytieji banginiai yra mažesni už bedančius. Tik kašalotas priskiriamas prie didžiųjų banginių. Likusios rūšys yra mažos arba vidutinio dydžio.
Kaukolė asimetriška. Skirtingos rūšys turi labai skirtingus dantis. Daugelis dantytųjų banginių turi labai daug dantų, kai kurie delfinai jų turi net iki 100. Narvalas turi vieną labai ilgą dantį, o snapuotieji banginiai yra beveik bedančiai. Pagal dantis nesunku nustatyti dantytųjų banginių amžių. Kiekvienais metais ant dantų atsiranda naujas sluoksnis, ir metus galima skaičiuoti panašiai kaip medžių rieves. Seniausias iki šiol nustatytas dantytasis banginis buvo 70 metų kašalotas.
Elgesys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Daugelis dantytųjų banginių yra greiti plaukikai.
Gyvena grupėmis nuo kelių iki tuzino individų, kartais susirenka į didžiules grupes, kuriose yra iki tūkstančio banginių. Nelaisvėje kai kurios rūšys rodo gerus mokymosi sugebėjimus, dėl to zoologai juos laiko protingiausiais gyvūnais.
Taksonomija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pobūryje 7 šeimos:
- Kašalotiniai (Physeteridae)
- Snapuotieji banginiai (Ziphiidae)
- Gango delfinai (Platanistidae)
- Upiniai delfinai (Platanistidae)
- Narvaliniai (Monodontidae)
- Jūrų kiaulės (Phocoenidae)
- Delfininiai (Delphinidae)
Yra nemažai bandymų jas jungti į antšeimius. Gana aišku yra, kad delfininių, jūros kiaulių ir narvalinių šeimos yra tarpusavyje susijusios. Jos kartais jungiamos į Delphinoidea antšeimį. Tuo tarpu keturių upinių delfinų genčių sistematika yra ginčytina. Kartais visos jos jungiamos į vieną šeimą, kartais laikomos konvergentinio vystymosi pavyzdžiu ir išskirstomos į keturias šeimas. Pagal molekulinius genetinius tyrimus panašiausia, kad Gango delfinai turi būti išskiriami, o likusio trys rūšys (Amazonės, La Platos ir Kinijos ežerinio delfino) jungiamos į vieną šeimą. Kašalotiniai ir snapuotieji banginiai greičiausiai yra senosios dantytųjų banginių šeimos ir su kitomis šeimomis artimai nėra susijusios.
Žmonių poveikis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kašalotai ilgą laiką buvo medžiojami pramonės reikmėms, daugiausia dėl anksčiau parfumerijoje naudotos ambros. Šiuo metu kai kurios mažųjų banginių rūšys tebėra medžiojamos ([vz., ilgapelekė grinda), o daugeliui rūšių neigiamą poveikį daro žvejyba, kai gaudant verslines žuvis į tinklus patenka ir banginiai. Ypač gaudant tunus tinkluose nuskęsta tūkstančiai delfinų.
Mažieji banginiai, dažniausiai afalinos, orkos ir baltieji delfinai, yra laikomi okeanariumuose ir zoologijos soduose. Jų laikymas nelaisvėje dėl ribotos erdvės yra ginčų objektas, taip pat ir delfinų terapijos naudojimas.