Dainis Īvāns

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dainis Ivans
latv. Dainis Īvāns
IvansDainis1.JPG
Gimė 1955 m. rugsėjo 25 d. (64 metai)
Ryga
Veikla Latvijos visuomenės ir politinis veikėjas, filologas, žurnalistas
Alma mater Latvijos universitetas
Žymūs apdovanojimai

Trijų žvaigždžių ordinas

Commons-logo.svg Vikiteka Dainis ĪvānsVikiteka

Dainis Ivans (Dainis Īvāns, g. 1955 m. rugsėjo 25 d. Rygoje) – filologas, žurnalistas, Latvijos visuomenės ir politinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1973 m. baigė Maduonos 1-ą vidurinę mokyklą, 1978 m. Latvijos universiteto Filologijos fakultetą.

Dirbo mokytoju, vėliau moksliniu bendradarbiu Teatro muziejuje, J. Rainio Literatūros ir meno istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams. Nuo 1979 m. Latvijos spaudoje pasirodė jo straipsniai apie teatrą ir literatūrą. 19801984 m. Latvijos televizijos literatūros ir teatro redaktorius, vėliau dirbo žurnale „Skola un Ģimene“ (Mokykla ir šeima), leido laisvamanišką tiems laikams mokytojų laikraštį „Skolotāju Avīze“, spausdino straipsnius laikraštyje „Literatūra un Māksla“ (Literatūra ir menas). 1986 m. buvo pripažintas populiariausiu žurnalistu.

1987 m. inicijavo kampaniją už Dauguvos išsaugojimą ir privertė TSRS Ministrų Tarybą nutraukti Daugpilio HES statybą. Buvo išrinktas TSKP XIX konferencijos delegatu.

1988 m. vienas pirmųjų pasirašė Latvijos Tautos fronto (LTF) steigimo manifestą, vedė spalio 7 d. mitingą Mežaparke, LTF I suvažiavime išrinktas LTF pirmininku. 1989 m. išrinktas TSRS Liaudies deputatų suvažiavimo deputatu, o rudenį – dar kartą LTF pirmininku.

19901992 m. – Latvijos Aukščiausiosios tarybos pirmininko pavaduotojas, nuo 1993 m. – LTF muziejaus tarybos pirmininkas. Grįžęs prie žurnalistikos, laikraštyje „Neatkarīgā Cīņa“ (Nepriklausoma kova) vadovavo kultūros skyriui ir rašė komentarus, vėliau redagavo laikraštį „Literatūra. Māksla. Mēs“, dirbo laikraščiuose „Jaunajā Avīzē“ (Naujasis laikraštis), „Neatkarīgajā Rīta Avīzē“ (Nepriklausomas ryto laikraštis), vedė televizijos laidą.

20012005 m. – Rygos Dūmos narys, kultūros, meno ir religijos komiteto pirmininkas. Nuo 1998 m. – LSDSP narys, Nuo 2003 m. – LSDSP pirmininkas.

1995 m. apdovanotas III laipsnio Trijų žvaigždžių ordinu ir 1991 m. barikadų gynėjo atminimo ženklu.

Vedęs, augina 4 sūnus.