Dūminis sviedinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Dūminis sviedinys (angl. smoke shell; rus. дымовой снаряд) – specialusis artilerijos sviedinys su dūminiu užtaisu, skirtas dūmų uždangai daryti, įsišaudyti ir signalizuoti.

Dūminių sviedinių tipai:

  • sprogstamieji – sprogdami jie išmeta dūmų, kurie gali būti ir spalvoti, debesį. Juose paprastai naudojami akimirkiniai kontaktiniai sprogdikliai. Dažniausiai užtaisomi baltuoju fosforu (NATO kodas WP 'white phosphorus'), kuris veikia ir kaip padegamasis užtaisas.
  • dugninio išmetimo – nustatytoje vietoje jie pro dugną išmeta dūminius užtaisus [1][2][3]
  • trasuojamieji dūminiai – dugninėje dalyje degantis dūminis užtaisas paskui skriejantį sviedinį palieka dūminę trasą[4], kuri dažnai būna spalvota – juoda, geltona, žalia, raudona. Tokie sviediniai leidžia efektyviai prisišaudyti, tačiau dūmines trasas mato ir priešas, todėl jie išduoda šaudančių pabūklų pozicijas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Britų 1943 m. dugninio išmetimo 4,7 colių dūminis sviedinys
  2. dūminių sviedinių žymėjimas
  3. Cutaway Base-Ejection Smoke Shell
  4. (trasuojamojo dūminio sviedinio piešinys; rusiškai)