Dėlės
Hirudinea | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
![]() Haemadipsa zeylanica | ||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||
|
![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Dėlės (Hirudinea) – žieduotųjų kirmėlių (Annelida) tipo gyvūnų klasė.
Dėlės gyvena gėluose, lėtai tekančiuose vandenyse. Dėlėms irgi būdingi įvairūs prisitaikymo parazituoti būdai. Jos turi prisitvirtinimo organus - siurbtukus, straubliuką arba žandus aukos odai pradurti ir išskiria specialią medžiagą, neleidžiančią kraujui krešėti. Dėlėms padeda prisitaikymas badauti keletą mėnesių (jos nenaudoja energijos kūnui sušildyti). Kai prie aukos pavyksta prisisiurbti, dėlė parodo savo nepaprastą rajumą: per vieną kartą ji gali išgerti dešimteriopai daugiau kraujo negu pati sveria.
Dauguma dėlių kiaušinius deda į gana tvirtus kokonus ir juos pritvirtina prie dugno augalų, kitos - apvaisintus ir išsiritusius jauniklius, kurių būna nuo kelių iki keliasdešimt, nešioja papilvėje.
Sandara ir ypatybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dėlės kūno ilgis siekia 3–10 cm, forma cilindriška, išoriškai suskirstyta į segmentus, tačiau vidinė segmentacija neatitinka išorinės. Kūno galai baigiasi siurbtukais, o priekinio siurbtuko centre yra burna. Kūną dengia epitelis, kuriame gausu lipnių ląstelių, apgaubtas jungiamuoju audiniu su gerai išsivysčiusiais žiediniais, išilginiais ir nugaros-pilvo raumenimis. Tarp kūno sienelės ir organų esančią ertmę užpildo mezenchima, dėl kurios sumažėja celomo ertmė, ir ši tampa pripildyta jungiamojo audinio.
Dėlės priekinėje kūno dalyje, nugaros pusėje, turi iki 5 porų paprastų akių, galinčių atskirti tik šviesą nuo tamsos. Jų odoje yra chromatoforų, kurie leidžia keisti kūno spalvą. Dėlės kūną dengia kutikulė, kuri periodiškai keičiama kas 2–3 dienas. Dėlių balnelis formuojasi už pirmojo kūno trečdalio segmentų; neaktyviu lytiniu periodu jis neryškus, o reprodukcijos metu balnelio liaukos išskiria baltymingas gleives, formuojančias kokoną bei maitinančias embrionus (veikia kaip trynio liaukos).
Mitybos būdas skiriasi priklausomai nuo rūšies: dauguma dėlių siurbia skysčius (kraują ar organizmo syvus), kitos medžioja gyvą grobį – kirmėles ar net kitas dėles. Žanduotosios dėlės turi žandus, pavyzdžiui, medicininė dėlė (Hirudo medicinalis) turi tris apatinius žandus burnos ertmėje, o jos seilių liaukose išskiriami fermentai – hirudinas (stabdo kraujo krešėjimą), histaminas (mažina kraujagyslių spazmus) ir hialuronidazė (mažina hialurono rūgšties klampumą).
Virškinimo sistema turi skrandžio šonines išaugas – kišenes, kurios naudojamos kaip kraujo rezervuarai. Kvėpavimas vyksta visu kūno paviršiumi, tik jūrinės dėlės turi specializuotas žiaunas.
Dėlių kraujotakos sistema uždara ir realizuojama celomo lakūnų tinklo pagalba. Storiausi lakūnai – ventralinis ir dorsalinis, o smulkesni – lateraliniai, atlieka širdies funkciją. Kraują varinėja pulsuojantys lakūnai, o cirkuliacija vyksta dorsaliniu ir ventraliniu lakūnais. Žanduotosiose dėlėse celomo lakūnos išsišakojusios tiek, kad sudaro kapiliarų tinklą. Kraujas raudonos spalvos dėl plazmoje ištirpusio hemoglobino.
Nervų sistema tipiška žieduotosioms kirmėlėms, sudaryta iš porinių viršryklinių ganglijų, aplinkryklinių konektyvų, poryklinio ganglijo (susidariusio iš keturių ganglijų) ir pilvinės nervų grandinėlės. Dėlės gerai jaučia aplinkos virpesius.
Šalinimo sistema sudaryta iš pakitusių metanefridijų. Metanefridiniai kanalėliai prasideda viename segmente ir baigiasi kitame, o blakstienotas piltuvėlis atsiveria ne į kanalą, bet į šalia esančią pūslę. Kanalėliai siauri, sudaryti iš ląstelių grandinės su centriniu plonu kanalėliu.
Lytinė sistema hermafroditinė.
Rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dėlių klasei priklauso apie 300 parazitinių ar plėšrių kirmėlių rūšių. Dauguma dėlių gyvena gėluose, negiliuose vandenyse. Nejautrios deguonies trūkumui. Klasei priklauso 2 poklasiai – senovinės dėlės ir tikrosios dėlės.
Lietuvoje gyveno ~20 dėlių rūšių[1]. Dažnesnės:
- Medicininė dėlė (Hirudo medicinalis) – rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
- Paukštinė dėlė (Protoclepsis tessullata)
- Žuvinė dėlė (Piscicola geometra)
- Plokščioji moliuskinė dėlė (Glossiphonia complanata)
- Kumeldėlė (Haemopis sanguisigua)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Dėlės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 406