Chvedar Iljaševič

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chvedar Iljaševič
blrs. Хведар Ільяшэвіч
lenk. Chwiedar Iljaszewicz
Gimė 1910 m. vasario 17 d.
Vilnius, Rusijos imperija
Mirė 1947 m. lapkričio 7 d. (37 metai)
Watenstedt, Vakarų Vokietija
Veikla poetas, žurnalistas, istorikas ir politinis veikėjas
Alma mater Vilniaus universitetas

Chvedar Iljaševič (blrs. Хведар Ільяшэвіч, lenk. Chwiedar Iljaszewicz; 1910 m. vasario 17 d. Vilniuje, Rusijos imperijoje – 1947 m. lapkričio 7 d. Watenstedt, Vakarų Vokietijoje) – baltarusių poetas, žurnalistas, istorikas ir politinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigęs Vilniaus baltarusių gimnaziją, studijavo istoriją Vilniaus Stepono Batoro univeristete. Po studijų baigimo pradėjo dirbti baltarusių kalbos mokytoju toje pačioje baltarusių gimnazijoje. Parašė poezijos rinkinius: "Веснапесьні" (Vesnapesni) (1922), "Зорным шляхам" (Zornim šliacham) (1932) ir "Захварбаваныя вершы" (Zachvarbavnija verši) (1936).

Prasidėjus II pasauliniam karui persikraustė į Balstogę, kur tapo baltarusių sąjungos vadovu. Taip pat mokytojavo baltarusiškose mokyklose, redagavo baltarusiškus laikraščius, rinko baltarusiškas knygas bei siekė atidaryti baltarusišką biblioteką, bet dėl karo veiksmų to padaryti nepavyko. Per karą jis buvo Baltarusijos Nepriklausomybės partijos centrinio komiteto, tarptautinio sekretoriato narys. 1944 m. pasitraukė į Rytų Prūsiją, vėliau į Berlyną. 1946-1947 m. buvo laikraščio "Шляхам жыцьця" redaktoriumi. 1947 m. lapkričio 7 d. žuvo automobilio avarijoje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Сяргей Чыгрын "Творы" Хведара Ільяшэвіча, Niwa, 24 września 2000
  • Янка Багдановіч, "На жыцьцёвым шляху", Mińsk 1992, s. 83, 140