Chrabrovo kaimo gyvenvietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Chrabrovo kaimo gyvenvietė
rus. Храбровское сельское поселение
Rajon Gurjewsk lat.png
Valstybė Rusijos Federacija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Gurjevsko rajonas
Administracinis centras Chrabrovas
Gyvenviečių 38
Gyventojų (2011 m.) 7 789
Plotas 236 km²
Tankumas (2011 m.) 33 žm./km²
Pašto kodas 238310
Tel. kodas +7 401 51
Tinklalapis gurievsk.gov39.ru

Chrabrovo kaimo gyvenvietė (rus. Храбровское сельское поселение) – kaimo gyvenvietė Rusijos Federacijos anklavo Kaliningrado srities Gurjevsko municipaliniame rajone. Administracinis centras – Chrabrovas. 2011 m. 38 kaimuose buvo 7 789 gyventojai, iš jų 5 284 darbingo amžiaus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsteigta vykdant 2008 m. birželio 30 d. municipalinę reformą nuo 2009 m. vasario 2 d. vietoje Chrabrovo ir Maršalskojės kaimo apylinkių. 1947 m. birželio 17 d. Gurjevo rajone buvo sudarytos Zalivino ir Kaširskojės apylinkės, jos 1954 m. liepos 16 d. sujungtos į Maršalskojės apylinkę. Prie Chrabrovo apylinkės tuo metu prijungta Matrosovkos apylinkė. [1]

Ribojasi vakaruose su Zelenogradsko rajono Pereslavskojės ir Kovrovo kaimo gyvenvietėmis, šiaurėje su Kuršių mariomis, rytuose su Polesko rajono Turgenevo, pietuose su Dobrino ir Kutuzovo kaimo gyvenvietėmis. [2]

Gyvenvietės taryba renkama 5 metams, ją sudaro 10 deputatų, kurie iš savo tarpo renka tarybos pirmininką. Gyvenvietės administracijai vadovauja konkurso tvarka skiriamas administracijos vadovas.

Kaliningrado srities įstatymu Chrabrovo kaimo gyvenvietę sudaro kaimai: [3] [4] [5][6] [7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Паспорт муниципального образования «Храбровское сельское поселение» за 2010 год.
  2. Chrabrovo kaimo gyvenvietė wikimapia.org
  3. Chrabrovo kaimo gyvenvietė bankgorodov.ru
  4. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003.
  5. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  6. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  7. Zipplies, Helmut: Ortsnamenänderungen in Ostpreußen. Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937 Selbstverlag des Vereins, Hamburg, 1983.