Chrabrovo kaimo gyvenvietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Chrabrovo kaimo gyvenvietė
rus. Храбровское сельское поселение
Rajon Gurjewsk lat.png
Valstybė: Rusijos Federacija
Sritis: Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas: Gurjevsko rajonas
Administracinis centras: Chrabrovas
Gyvenviečių: 38
Gyventojų (2011 m.): 7 789
Plotas: 236 km²
Tankumas (2011 m.): 33 žm./km²
Pašto kodas: 238310
Tel. kodas: +7 401 51
Tinklalapis: gurievsk.gov39.ru

Chrabrovo kaimo gyvenvietė (rus. Храбровское сельское поселение) – kaimo gyvenvietė Rusijos Federacijos anklavo Kaliningrado srities Gurjevsko municipaliniame rajone. Administracinis centras – Chrabrovas. 2011 m. 38 kaimuose buvo 7 789 gyventojai, iš jų 5 284 darbingo amžiaus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsteigta vykdant 2008 m. birželio 30 d. municipalinę reformą nuo 2009 m. vasario 2 d. vietoje Chrabrovo ir Maršalskojės kaimo apylinkių. 1947 m. birželio 17 d. Gurjevo rajone buvo sudarytos Zalivino ir Kaširskojės apylinkės, jos 1954 m. liepos 16 d. sujungtos į Maršalskojės apylinkę. Prie Chrabrovo apylinkės tuo metu prijungta Matrosovkos apylinkė. [1]

Ribojasi vakaruose su Zelenogradsko rajono Pereslavskojės ir Kovrovo kaimo gyvenvietėmis, šiaurėje su Kuršių mariomis, rytuose su Polesko rajono Turgenevo, pietuose su Dobrino ir Kutuzovo kaimo gyvenvietėmis. [2]

Gyvenvietės taryba renkama 5 metams, ją sudaro 10 deputatų, kurie iš savo tarpo renka tarybos pirmininką. Gyvenvietės administracijai vadovauja konkurso tvarka skiriamas administracijos vadovas.

Kaliningrado srities įstatymu Chrabrovo kaimo gyvenvietę sudaro kaimai: [3] [4] [5][6] [7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Паспорт муниципального образования «Храбровское сельское поселение» за 2010 год.
  2. Chrabrovo kaimo gyvenvietė wikimapia.org
  3. Chrabrovo kaimo gyvenvietė bankgorodov.ru
  4. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003.
  5. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  6. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  7. Zipplies, Helmut: Ortsnamenänderungen in Ostpreußen. Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937 Selbstverlag des Vereins, Hamburg, 1983.