Pereiti prie turinio

Tolupanai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Chikakiai)
Tolupanai
Gyventojų skaičius ~8600[1]
kalbančių gimtąja k. ~500
Populiacija šalyse Hondūro vėliava Hondūras (Fransisko Morasano departamentas)
Kalba (-os) ispanų, tolupanų
Religijos krikščionybė (katalikybė), prigimtinė tikyba
Giminingos etninės grupės tekistlatekai (?), hondūriečiai

Tolupanai arba chikakiai (isp. Tolupanes, Jicaque, Cicaque) – indėnų tauta, gyvenanti vidurio Hondūre, Fransisko Morasano departamente, Montanja de la Floro savivaldybėje. Populiacija ~1000 žmonių, ketvirtadalis metisizavęsi (pagal surašymą – 8600). Tolupanų kalba priklauso chikakių kalbų šeimai (vienintelė išlikusi jos kalba, tolimesnės sąsajos nežinomos), dabar dauguma kalba ispaniškai. Tikintieji – katalikai, nors iš tiesų išlikusi tradicinė tikyba.

Chikakiais (iš actekų k. „laukiniai“) seniau vadintos įvairios Centrinės Amerikos tautos, pasiekusios mažesnį socioekonominį išsivystymą nei Mezoamerikos tautos. Iki ispanų užkariavimo tolupanų žemės siekė Karibų jūros krantus. XVI–XVIII a. daug atskirų tolupanų genčių tebegyveno faktiškai nepriklausomos nuo ispanų. Su kreolais nuolatinius ryšius užmezgė XIX a. antroje pusėje.

Tolupanų bendruomenės atstovas Aurelijus Martinesas Akalingas

Tradicinis verslas – rankinė lydiminė žemdirbystė (auginami kukurūzai, pupelės, batatai, malangos, rečiau žemės riešutai, svogūnai, medvilnė, seniau – kartusis manijokas, perimtas iš garifūnų). Laiko kiaules, rečiau raguočius, bites. Verčiasi medžiokle (su pučiamuoju ginklu), rankiojimu, žvejyba (su meškere). Vyrai pina krepšius, virves, seniau gamindavo pluoštą.

Būstas stačiakampio plano, sienos iš statmenų žardžių, stogas keturšlaitis, iš palmių lapų. Iki XX a. rūbus gaminosi iš tapos pluošto. Vyrai nešioja tunikas su iškirptėmis nugaroje. Moterys nešioja ilgus marškinius. Dabar paplitusi kreoliška apranga. Virtuvės pagrindą sudaro kukurūzų pyragėliai, kukurūzų košė.

Tolupanai skirstosi į 2 egzogamines patrilinijines brolijas, kiekviena turi paveldėjimo būdu tampantį vadą. Santuoka patrilokalinė, iki XX a. pr. buvo paplitusi poligamija. Dėl tarpgimininių santuokų ir prastos mitybos pasižymi prasta sveikata.

Išlaikę mitologiją, paplitęs protėvių kultas, kultūrinių didvyrių gerbimas, šamanizmas.[2]

  1. http://www.everyculture.com/Middle-America-Caribbean/Jicaque.html
  2. Хикаке,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.