Chaibero perėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 34°8′5.83″ š. pl. 71°5′41.74″ r. ilg. / 34.1349528°š. pl. 71.0949278°r. ilg. / 34.1349528; 71.0949278

Chaibero perėja Pakistane

Chaibero perėja (pušt. د خیبر درہ = Rotali Xyber, urd. درۂ خیبر = darrae-Khaybar) – kalnų perėja, jungianti Afganistaną ir Pakistaną. Yra Spingharo kalnagūbryje, 1070 m aukštyje. Ilgis 53 km, plotis 15-130 m. Aukščiausias perėjo taškas yra Pakistano teritorijoje, 5 km iki sienos.

Perėja prasideda nuo Pakistano miesto Džamrudo (491 m), apie 15 km į vakarus nuo Pešavaro. Perėja nutiestas geležinkelis, einantis nuo Pakistano pusės link sienos, taip pat Pešavaro-Kabulo automobilių kelias[1]. Kelias tęsiasi 48 km iki Afganistano miesto Torchamo, kur perėja baigiasi. Kelią britai nutiesė 1879 m., o geležinkelio atšakos nuo Džamrudo iki Landikotalo tiesimas užtruko 6 m. ir buvo pabaigtas 1925 m.

Chaibero perėja žinoma nuo gilios senovės, šia perėja ėjo šilko kelias, tai buvo svarbiausia jungtis tarp Centrinės ir Pietų Azijos. Šia perėja žygiavo Aleksandro Makedoniečio, Čingischano armijos, pro Chaibero perėją į Pietų Aziją veržėsi musulmonų kariuomenės, tiurkų ordos. Britų imperijos valdymo Indijoje laikotarpiu Chaibero perėja naudotas trijuose karuose su Afganistanu 1838-42, 1878-80 ir 1919 m. Perėjos šlaituose išsidėstę paminklai ir fortai, kuriuos britai pastatė tuo laikotarpiu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Chaibero perėja. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003