Kandžiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Du didžiausi dantys – viršutiniai centriniai kandžiai, į šonus nuo jų yra viršutiniai šoniniai kandžiai. Kaip pavaizduota nuotraukoje, viršutiniai centriniai kandžiai centrinės okliuzijos metu perdengia apatinius centrinius kandžius iš dalies ir apatinius šoninius kandžius.

Kandžiai (lot. dentes incisivi) – dantys, naudojami maistui atkąsti. Išsidėstę dantų lankų priekyje. Žmogus turi 8 kandžius, po keturis kiekviename žandikaulyje. Kandžių vainikas, nuo šaknies iki kandamojo krašto plokštėjantis. Forma primena kaltą, turi aštrų kandamąjį kraštą. Liežuviniame paviršiuje yra danties gumburėlis. Plačiausią vainiką turi viršutinis centrinis kandis, o siauriausią – apatinis centrinis. Labiausiai įvairuoja viršutinio šoninio kandžio forma ir dydis, tačiau beveik visada jis platesnis už apatinį šoninį kandį.