Carl Cappeller

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Karlas Kapeleris (vok. Carl Cappeller, 1840 m. kovo 22 d. Alekskiemis, Stalupėnų apskritis, nuo 1946 m. rus. Rečki, Kaliningrado sritis1925 m. liepos 10 d. Jena) – Vokietijos sanskritologas, etnografas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1859-1868 m. studijavo Berlyno, Leipcigo, Paryžiaus, Londono universitetuose. Nuo 1875 m. Jenos universiteto profesorius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausias veikalas – „Sanskrito žodynas“. Nuo jaunystės domėjosi lietuvių kalba, rinko etnografinę medžiagą. 1904 m. išleido pasakojimą apie XIX a. pirmosios pusės Stalupėnų apskrities lietuvių gyvenimą ir papročius – „Kaip senieji lietuvininkai gyveno“ su lietuvių – vokiečių kalbų žodynėliu (tekstas kirčiuotas) ir paaiškinimais, kelių lietuviškų dainų natomis; ištraukos išspausdintos 1905 m. vokiečių ir 1906 m. švedų kalbomis. Pasakojimas išverstas į vokiečių k. ir išleistas pavadinimu „Senovės Prūsijos lietuvių gyvenimas ir buitis“.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sanskrito žodynas (Sanskrit-Wörterbuch), 1887 m. 2 leid. 1966 m.
  • Lietuviškos pasakos ir atsitikimai (Litauische Märchen und Geschichten), Berlynas, 1924 m.
  • Senovės Prūsijos lietuvių gyvenimas ir buitis (Leben und Gebräuche der alten preussischen Litauer), Pr. Holland., Oberländer, 1925.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vacys Milius. Karlas Kapeleris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 708 psl.