Bukonių šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

55°13′31″š. pl. 24°22′20″r. ilg. / 55.2253°š. pl. 24.3721°r. ilg. / 55.2253; 24.3721

Kitos reikšmės – Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.

Bukonių šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Vyskupija	Kauno
Dekanatas	Jonavos
Savivaldybė	Jonavos rajonas
Gyvenvietė	Bukonys
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta)	1829 m.
Stilius	klasicizmas

Bukonių šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Bukonių kaime, Jonavos rajone, prie kelio 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė .

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinė Bukonių bažnyčia pastatyta 1829 m. Tai jau antroji bažnyčia. Bukonių dvaro dvarininkas Juozapas Hoppenas 1787 m. pastatė medinę bažnyčią. Jos statyba susijusi su viena legenda, kurioje minimas dvarininko susapnuotas sapnas apie lobį, užkastą po viena jo namų kerte. Sapne angelas paliepęs iškasti lobį ir pastatyti bažnyčią. Tačiau dvarininkas rastą turtą panaudojo savo rūmų statyboms, netoliese įrengė smuklę. Po tokio negarbingo poelgio jį ilgai kankino blogi sapnai, kurie nesiliovė tol, kol dvarininkas nepastatė mūrinės bažnyčios.

Nauja mūrinė bebokštė bažnyčia pastatyta 1829 m. Ji buvo klasikinio stiliaus, dvišlaičiu stogu, dengtu gontais. Pastatyta medinė varpinė ant keturių stulpų, turėjusi du varpus, svėrusius 110 ir 80 svarų. Bažnyčioje buvo įrengti trys altoriai.

Pagal bažnyčios dokumentus, parapijai priklausė 22 kaimai ir 6 dvarai. Iš viso parapijoje buvo 1470 tikinčiųjų. Bažnyčios inventoriuje 1851 m. buvo minimi jai priklausę klebonija, špitolė, ūkiniai pastatai.

1913 m. buvo nuspręsta bažnyčią remontuoti. Šiam tikslui inžinierius architektas Vaclovas Michnevičius paruošė jos atnaujinimo projektą. Tačiau bažnyčios su puošniais bokštais įgyvendinti nepavyko dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo, be to, 1915 m. vokiečių kariuomenė bažnyčią sudegino, išvežė varpus, liko tik plikos mūro sienos. Po gaisro apgriuvę maldos namai buvo atstatomi su paaukštintomis sienomis, trišlaitės konstrukcijos stogu. Bažnyčia buvo atnaujinta 1916–1917 m.

Kunigaujant Kostui Kazakevičiui 1938 m. ant stogo buvo pastatytas bokštas, į jį įkeltas didelis varpas. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia ir jai priklausantys statiniai nenukentėjo. Po karo bažnyčia keletą kartų buvo remontuojama – 1953 m. (padaryti nauji įėjimo laiptai į bažnyčią, sutvarkytas stogas, vandens nuvedimas), 1958 m. (vidaus remontas).

1951 m. buvo paruoštas bažnyčios remonto ir rekonstrukcijos projektas, numatęs sutvirtinti pamatus ir sienas, pastatyti mūrinę varpinę, įrengti antrą aukštą, atlikti vidaus apdailos darbus. Projektas įgyvendintas nebuvo.

2013 m buvo remontuojamas bažnyčios fasadas, pamatai, įrengtas šventoriaus apšvietimas. 2017 m. vietos bendruomenės ir seniūnijos iniciatyva bei pagalba atlikti vidaus patalpų remonto ir apdailos darbai.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano, bebokštė. Jos architektūra kuklesnė už kitas to laikotarpio bažnyčias – be išskirtinių puošybinių elementų. Fasadas plokščias, be šiam stiliui būdingo portiko. Sienas skaido plokšti piliastrai. Trikampis frontonas turi apskritą rozetė tipo langą centre, tiesiai virš karnizo. Ant jo pakabintas varpelis. Sovietmečiu stovėjęs ir vėliau dėl prastos būklės neišlikęs stogo keturkampis bokštas buvo su akustinėmis angomis ir durimis, turėjusiomis pusapskrites arkas. Ant jo piramidinio stogelio buvo uždėtas geležinis, ažūrinio rašto kryžius. Dėl prastos konstrukcijų būklės bokštas apie 1995 m. buvo nuimtas.

Šventoriaus tvora akmenų mūro. Priešais bažnyčią stovi mūriniai tinkuoti šventoriaus vartai su 2 arkinėmis angomis. Vartų frontone ir šonuose padarytos nišos (viršutinėje yra nedidelis kryžius). Vartuose buvo įtaisyti XIX a. du ornamentuoti geležiniai kryžiai.

Šventoriuje įrengtas atminimo paminklas kraštiečiams, 1919–1921 m. Nepriklausomybės kovų savanoriams ir Vyties Kryžiaus kavalieriams. Stovi 7 m aukščio kryžius su užrašu „Dieve, globok Bukonių krašto šeimas“ (aut. Vytautas Nalivaika).