Bražuolės tufų atodanga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°45′15″š. pl. 24°56′51″r. ilg. / 54.754093°š. pl. 24.947477°r. ilg. / 54.754093; 24.947477

Neries regioninis parkas.png
Bražuolė ties tufų atodanga

Bražuolės tufų atodanga (dar vadinama Joteliūnų tufų atodanga) – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, esantis ties Joteliūnų kaimu, dešiniajame Bražuolės slėnio šlaite. Atodangos ilgis – 65 m, aukštis – 5,4 m.

Joteliūnų atodanga – viena iš nedaugelio Lietuvoje, kur formuojasi klintiniai tufai. Ši atodanga yra labai svarbi moksliniu ir pažintiniu požiūriu. Klintinis, arba šaltinių tufas – tai porėta lengva uoliena, susidaranti nusėdant šaltinių vandenyje esančiam kalcio karbonatui. Šaltas, kalcio ir hidrokarbonato jonais (Ca2+ ir HCO3-) prisotintas požeminis vanduo, išsiveržęs į žemės paviršių, sušyla, išsiskiria anglies dvideginis (CO2), o susidaręs aragonitas bei kalcitas (CaCO3) iškrinta nuosėdomis – panašiai, verdant kietą vandenį, ant arbatinuko sienelių susidaro kalkių sluoksnis. Žinoma, gamtoje procesas trunka žymiai ilgiau – tūkstančius metų. Ypač daug klintinio tufo susidarė poledynmetyje (holocene), prieš 12 tūkst. metų iki šių laikų, ilgą laiką vyraujant šiltam ir drėgnam klimatui. Šaltinių klinties susidarymo vietos (tiesa, ne tokios didelės kaip prie Bražuolės) Neries slėnyje taip pat geologų žinomos ir tirtos prie Elniakampio, Antakalnių, Naujosios Rėvos ir Mozūriškių kaimų. Joteliūnų klintinio tufo atodanga – ypač jautrus lankymui objektas, todėl jos lankymui pritaikyti neketinama.

Ties Joteliūnų tufų atodanga, į Bražuolę įtekančių šaltinių vagose yra vietų, kuriose galima pasigrožėti kaip vyksta kitas unikalus geologinis reiškinys – susidaro mineralas aragonitas. Jis šiandien jau kieta pluta apaugo moreninius šaltinių slenksčius. Aragonitas (pagal Ispanijos Aragono srities pavadinimą) – tai netvirtas kalcio karbonatas, virstantis kalcitu ir dažnai turinti koralų, šakelių, puokščių pavidalą. Bražuolės šaltinių vagose gausu akmenėlių, šakų, kankorėžių, aptrauktų balto, kai kur pažaliavusio, sluoksniuoto aragonito kevalu.

Paėjėjus apie 800 m. nuo Joteliūnų tufų atodangos prieš srovę, kairiajame Bražuolės krante stūkso įspūdingas riedulys, vadinamas Bražuolės akmeniu.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]