Elniakampis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Elniakampis
[[Vaizdas:|250px]]

Elniakampis
Koordinatės 54°47′20″ š. pl. 24°58′6″ r. ilg. / 54.78889°š. pl. 24.96833°r. ilg. / 54.78889; 24.96833 (Elniakampis)Koordinatės: 54°47′20″ š. pl. 24°58′6″ r. ilg. / 54.78889°š. pl. 24.96833°r. ilg. / 54.78889; 24.96833 (Elniakampis)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus rajono savivaldybės vėliava Vilniaus rajono savivaldybė
Seniūnija Sudervės seniūnija
Gyventojų skaičius 6 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: El̃niakampis

Elniakampis (arba Velniakampis, Velniakumpis) – kaimas Vilniaus rajono vakaruose. Šiaurėje teka Neris, pro kaimą jos intakai – Elna ir Vaigolė, telkšo Elniakampio ežeras. Miške stūkso Velniakampio dvaro koplyčia. Kaimas supamas Dūkštų-Šilėnų miškų, patenka į Neries regioninį parką.

Kaimo pavadinimas kilo nuo didelės Neries kilpos, buvusios rimtu išbandymu sielininkams bei upeiviams. XVI a. šaltiniuose vietovė minima kaip велекумпю, Wielekąpskie, Ельнокумпя, t. p. Ельнокомпя (XVII a.), Elnokumpie (XVIII a.), Ельнокумпъ (XIX a. vid.). Pasak vietos gyventojų pasakojimų, Elniakampio kilpos skardis laikytas Velnio kalnu, Peklyne (góra Peklina). Iškeltas spėjimas, kad vietovardis išsivystė iš „Velios (Vilijos) kampas“. Kilpoje esti keletas akmenų: Patrankos (Harmaty), Aliejaus pirklys (Olejnik), Balnas (Siodla), Purvė (Purwa), Žurdakas (Żurdak).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas įsikūrė prie Maišiagalos–Trakų kelio. Vilniaus Šv. Jono bažnyčia Elniakampio palivarką įsigijo mainais iš Vilniaus vaivados Alberto Goštauto. Nuo XIX a. pr. šis palivarkas su miškuose išsibarsčiusiais kaimais priklausė Vilniaus universitetui, bet buvo nuomojamas. Antanas Plevinskis čia įkūrė spirito varyklą, prie Neries – audinių skalbyklą (balinimo fabriką). Audeklai balinimui gabenti iš Vilniaus, Kauno, Minsko, Rygos, Gardino. Išlikę balyklos (uždaryta 1868 m.) griuvėsiai.[2]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 2001 m. ir 2011 m.
2001 m.sur. 2011 m.sur.[3]
9 6


Šiame kaime mirė Jeronimas Stroinovskis (1752–1815), teisininkas, Vilniaus vyskupas 1814–1815 m., VU rektorius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Trečia knyga. Vilnius: Mintis, 2013.
  3. Informacija apie seniūniją