Borgezių galerija

Koordinatės: 41°54′50.4″ š. pl. 12°29′31.2″ r. ilg. / 41.914000°š. pl. 12.492000°r. ilg. / 41.914000; 12.492000
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Borgezės galerija)

41°54′50.4″ š. pl. 12°29′31.2″ r. ilg. / 41.914000°š. pl. 12.492000°r. ilg. / 41.914000; 12.492000

Borgezių galerija
Borgezių galerijos fasadas, atnaujintas 1995 m.
Įkurtas 1903 m.
Vieta Piazzale del Museo Borghese, 5, Roma, Italija
Lankytojai 527 937 (2016 m.)[1]
Interneto svetainė www.galleriaborghese.beniculturali.it

Borgezių arba Borgezės galerija (it. Galleria Borghese) – meno muziejus, įsikūręs Romos pakraštyje esančio parko komplekso, žinomo kaip Borgezių vila (it. Villa Borghese), centriniame pastate. Muziejaus kolekcija reikšminga antikinių ir italų Renesanso ir Baroko menininkų (ypač Berninio ir Karavadžo) darbais, muzikos instrumentų kolekcija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Borgezių vila buvo pastatyta 16091613 m. architekto Flaminio Ponzio pagal kardinolo Scipionės Borgezės užsakymą. Scipionė Borgezė buvo pradėjęs kaupti nuosavą meno darbų kolekciją, buvo skulptoriaus Berninio globėjas ir Karavadžo dailės mėgėjas. Padedamas savo pusbrolio popiežiaus Pauliaus V Scipionė greitai sukūrė solidžią kolekciją. Pvz., popiežius 1607 m. perleido jam apie 100 konfiskuotų dailės darbų, o 1608 m. „palaimino“ Rafaelio darbo „Nuėmimas nuo kryžiaus“ pagrobimą iš bažnyčios Perudžoje.

Ticianas. Dangiškoji ir žemiškoji meilė

Princo Markantonijo IV Borgezės iniciatyva apie 1775 m. vila buvo atnaujinta ir apsupta angliško tipo parku (arba sodu). Maždaug tuo pat metu galerija tapo viešai lankomu muziejumi, tiesa, neoficialiai. 1808 m. princas Kamilo Borgezė buvo priverstas Napoleono (kurio vasalas buvo) nurodymu parduoti daugiau nei 300 antikinių darbų Luvrui už žymiai mažesnę nei rinkos kainą. Tokiu būdu žymiausios antikinės Borgezių skulptūros atsidūrė Luvre (jas galima pažinti iš priedėlio „Borghese“ Luvro muziejuje). Kaip atsaką Kamilo suaktyvino kasinėjimus Borgezėms priklausančiose Romos vietovėse ir greitu laiku beveik atstatė antikinę kolekciją, o 1827 m. netgi nusipirko vieną kolekcijos šedevrų − Koredžo paveikslą „Danają“.

1903 m. muziejus atidarytas oficialiai ir 1995 m. kapitaliai atnaujintas. 2005 m. restauravus Fra Bartolomeo paveikslą „Kūdikėlio pagarbinimas“ jame aptiktas piršto antspaudas, tyrėjų teigimu, sutapo su pirštų antspaudais ant kitų 2 paveikslų, priskiriamų Leonardui da Vinčiui, kas leido teigti esą paveikslas gali būti Leonardo ankstyvųjų dienų darbas[2]. Pats paveikslas savo laiku buvo priskirtas įvairiems autoriams ir tik 1926 m. − Fra Bartolomeo, tačiau ir minėtų 2 paveikslų Leonardo autorystė irgi diskutuotina.

Dailės galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerijoje yra vertinga italų Aukštojo ir Vėlyvojo Renesanso bei Baroko epochų dailės meistrų kolekcija.

Skulptūrų kolekcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Populiariojo kultūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. MUSEI, MONUMENTI E AREE ARCHEOLOGICHE STATALI Archyvuota kopija 2017-01-10 iš Wayback Machine projekto.
  2. Arie, Sophie (16 February 2005). „Fingerprint puts Leonardo in the frame“. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2011-10-24.
  3. https://www.gamesradar.com/hitmans-new-location-looking-very-silent-assassin-good-thing/

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]