Boleslovas Brežgo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Boleslovas Brežgo, latv. Boļeslavs Brežgo, brus. Баляслаў Рычардавіч Брэжга (1887 m. kovo 31 d. Aizupišiuose (Latgaloje, Dricanų pagaste) – 1957 m. rugsėjo 30 d. Rygoje) – Latgalos ir Baltarusijos istorikas, archeologas bei archyvininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Rezeknės miesto mokykloje, vėliau privačiai Rezeknėje ir Vitebske. 1910 m. eksternu išlaikė Vitebsko gimnazijos baigiamuosius egzaminus. 19111916 m. studijavo Maskvos Archeologijos institute, Pirmojo pasaulinio karo metais – Tbilisio karo mokykloje. Nuo 1918 m. dėstė Maskvos Archeologijos instituto Vitebsko filiale, o kai jis 1922 m. buvo uždarytas, dirbo šio miesto archyve.

1922 m. išvyko gyventi į Latviją. Vienas iš Latgalos krašto muziejaus organizatorių. 1933 m. Briuselio universitete apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją tema „Latgalos valstiečiai 1772–1861 m.“

Antrojo pasaulinio karo metais nacių areštuotas ir uždarytas Rygos kalėjime. Po paleidimo įsidarbino Rygos valstybiniame archyve, pokaryje jam trumpam vadovavo. Latvijos universiteto Slavų filologijos katedros vedėjas, nuo 1946 m. dirbo Latvijos TSR Mokslų akademijos Istorijos ir materialinės kultūros institute. 1948 m. istorijos mokslo daktaro ir profesoriaus vardai buvo atšaukti.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Архівы і архіўная праца ў Віцебшчыне. (1925)
  • Отношения полочан и латышей в VIII–XVII вв. (1926)
  • Zwierzęta w wierzeniach Białorusinów gub. smoleńskiej. (1926)
  • Muzea witebskie (1926)
  • Ochrona zabytków przedhistorycznych w Witebszczyźnie i w Inflantach Polskich (1928)
  • Latgolys pieteišonys viesturiska gaita. (1930)
  • Latgales pilsētu vēsture. (1931)
  • Замки Витебщины. (1933)
  • Daugavpiļs školu direkcijas archivs. (1938)
  • Latgolas zemnīki: krīvu dzymtbyušonas laikūs (1940)
  • Latgolas pagōtne, 1. sējums. (1943)
  • Latgolys inventari i generalmiereišonys zemu aproksti 1765–1784. (1943)
  • Latgolas vēstures materiali. (1646–1835). (1944)
  • Latgales zemnieki pēc dzimtbūšanas atcelšanas 1861–1914. (1954)
  • Очерки по истории крестьянских движений в Латгалии 1577–1907. (1956)
  • Dinaburgas pilsētas privilēģija, 1582. gads. (2009)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]