Bobausis
| Gyromitra | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Valgomasis bobausis (Gyromitra esculenta) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
| ||||||||||||
 Index Fungorum
|
Bobausis (Gyromitra) – alvytinių (Helvellaceae) šeimos ausūniečių (Pezizales) eilės grybų gentis.
Auga ant dirvožemio, miško paklotėje. Šios genties grybai nuodingi, nes turi giromitrino, kuris sukelia virškinimo ir nervų sistemos sutrikimus. Virinant, šis toksinas ỹra, bet grybai vis tiek išlieka toksiški.
Giromitrinas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bobausiuose yra cheminės medžiagos giromitrino, kuris jautriems asmenims metabolizuoja į monometilhidraziną (MMH), stipriai nuodingą medžiagą. Šalia tiesioginių toksinių savybių MMH taip pat laikomas kancerogenine medžiaga.
Bobausiai, augantys trąšioje, puveningoje dirvoje ir lietingu oru, yra nuodingesni negu augantys smėlėtose dirvose ir sausu oru. Skirtingų formų bobausiai irgi yra nevienodai nuodingi.
Vartojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Šiuos grybus dauguma žmonių gali valgyti.
Anksčiau galvota, kad tai susiję su skirtingu toksinų kiekiu grybuose, tačiau vėliau nustatyta, kad nuodingumas susijęs su metaboliniu jautrumu, kuris būdingas kai kuriems žmonėms. Dėl to kai kurie ekspertai teigia, jog šių grybų neturėtų valgyti niekas.
Valgant bobausius pirmą kartą, mikologai rekomenduoja suvartoti tik labai nedidelį kiekį, pvz., pusę kepurėlės, tam, kad būtų galima pasitikrinti savo jautrumą šiems grybams. Nors toks jautrumas būdingas tik labai nedidelei daliai žmonių, tačiau jei šių grybų paragauja jautrus žmogus, jam greičiausiai prisireiks medicininės pagalbos. Tokio pat atsargumo reiktų laikytis ir duodant šių grybų ragauti vaikams, nes metabolinis jautrumas jiems nėra paveldimas.
Nuo 1964 m. buvo užregistruota 160 mirčių apsinuodijus valgomaisiais bobausiais.
Dėl šios priežasties kai kurios tautos – vokiečiai, čekai, lenkai ir kai kurie kiti juos laiko nuodingais ir nerenka, o skandinavai, italai, kanadiečiai, estai, baltarusiai, priešingai, valgo.
Siekiant išvengti neigiamo bobausių poveikio juos rekomenduojama prieš vartojimą ne mažiau kaip du kartus po 10-15 minučių pavirti, o vandenį, kuriame virė, išpilti. Džiovinant giromitrinas suyra ir išgaruoja, tad po 2 mėnesių džiovintus bobausius galima vartoti maistui.
Rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje auga 4 rūšys:
- Valgomasis bobausis (Gyromitra esculenta)
- Didysis bobausis (Gyromitra gigas)
- Rudeninis bobausis (Gyromitra infula)
- Plėtrusis bobausis (Gyromitra perlata)
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pavadinimas bobaũsis (kitaip bóbausis, bobaaũsis, babaũsis) kilęs iš bóba + ausìs, dėl ausis primenančių grybo kepurėlės išraitymų. Gali būti vertinys iš slavų kalbų: plg. lenk. babie uszy (‘bobausis’), rus. бабье ухо (‘rudmėsė’). Dar žinomas kaip šmar̃kštas (šmar̃škas, šmarškà, smarškà, smar̃škas) – tai skolinys iš slavų kalbų: bltr. смаржок, смаршчок, rus. сморчок, lenk. smardz, ukr. зморшок, ček. smrž, bulg. смръчкула, смръчка, serb. смрчак, svk. smrčok, sorb. smarž, smorž (‘briedžiukas’). Jis kildinamas iš slav. *smъrgati ‘šniurkščioti, šnarpšti, pešioti, valyti’).[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Šarūnas Šimkus. Augalų, gyvūnų ir grybų pavadinimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2025. // psl. 226–227.