Pereiti prie turinio

Blyškioji džioveklė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Orobanche reticulata
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Blyškioji džioveklė (Orobanche reticulata)
Blyškioji džioveklė (Orobanche reticulata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Notreliažiedžiai
( Lamiidae)
Šeima: Džiovekliniai
( Orobanchaceae)
Gentis: Džioveklė
( Orobanche)
Rūšis: Blyškioji džioveklė
( Orobanche reticulata)
Binomas
Orobanche reticulata
Wallr.
Sinonimai
Orobanche pallidiflora (Wimm. et Grab.)

Blyškioji džioveklė, arba balsvoji džioveklė (Orobanche reticulata) – džioveklinių (Orobanchaceae) šeimos džioveklių (Orobanche) genties bechlorofilis parazitinis augalas. Ši rūšis yra reta, todėl įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Žiedynas
Žiedas

Tai daugiametis ar dvimetis 15–100 cm aukščio augalas, gausiai apaugęs trumpais liaukiniais plaukeliais. Stiebas gelsvas arba rusvas, iki 1 cm skersmens, sustorėjusiu pamatu. Apatiniai lapai trikampiški, aukščiau esantys – lancetiški.

Žiedynas gausiažiedis, kartais sudaro pusę stiebo ilgio, apatinėje dalyje žiedai praretėję. Pažiedės kiaušiniškai lancetiškos, tokio pat ilgio kaip žiedai. Taurelės segmentai neryškiai gysloti, tamsūs, odiški, kartais dvidantėmis viršūnėmis, trumpesni už vainikėlio vamzdelį. Vainikėlis iki 2 cm ilgio, baltas arba gelsvas, viršutinė lūpa ir žiotys rausvos, apaugusios tamsesniais plaukeliais; viršutinė lūpa dviskiautė. Kuokeliai priaugę prie vamzdelio 2–4 mm atstumu nuo pamato, beveik pliki. Purka rusvai raudona.

Žydi birželio–rugsėjo mėnesiais. Dauginasi sėklomis, kurias išnešioja vėjas ar vanduo. Jos subręsta rugsėjo–spalio mėn.

Parazituoja ant usnių (žinoma ant gelsvalapės usnies (Cirsium oleraceum)) ir dagių.

Paplitimas ir augavietės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rūšis natūraliai paplitusi Vakarų ir Vidurio Europoje, Rytų Europos pietinėje dalyje, Kaukaze, Sibire, Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje aptikta Biržų, Ignalinos, Panevėžio, Prienų, Šiaulių ir Švenčionių rajonuose.

Auga pelkėtose pievose, upelių ir šaltinių pakraščiuose, drėgnuose ir šlapiuose miškuose, ten, kur auga parazituojami augalai.

Blyškioji džioveklė į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta 2000 m.[1]

Augalui grėsmę kelia parazituojamų augalų buveinių nykimas, miškų kirtimas.

  1. Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, 2007, 503 p.