Rankovė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Paprasčiausia tiesi rankovė
Itin plati kabanti rankovė (XV a.)

Rankovė - drabužio dalis, dengianti ranką, pritvirtinta prie pagrindinės drabužio dalies, dengiančios krūtinę ar visą liemenį. Drabužiai be rankovių, vadinami berankoviais. Rankovėmis vadinamos ir atitinkamos kai kurių šarvų (pvz., grandinių) dalys.

Rankovės konstrukcija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Rankovės vientisumas. Rankovė gali būti:
    • vientisa, be išilginių siūlių (pvz., megztų drabužių)
    • su viena ar keliomis išilginėmis siūlėmis - susiūta iš kelių išilginių dalių.
  • Tvirtinimas prie peties. Rankovė paprastai tvirtinama prie likusios drabužio dalies (peties, krūtinės, nugaros dalys). Tvirtinimo būdai:
    • Prisiuvimas - tai dažniausiais nuolatinio tvirtinimo būdas. Siūlės gali būti įvairios. Vandeniui nelaidžių drabužių siūlės būna užsandarintos (klijų tipo medžiagomis, įsiūta specialia juostele) ar pridengtos kloste.
    • Užtrauktukas - taip neretai tvirtinamos kai kurių striukių, kurias galima paversit liemenėmis, rankovės.
    • Priklijavimas
    • Prisegimas sagomis ar panašiais įtaisais.
    • Rankovė gali būti vientisa su kuria nors kita drabužio dalimi (pvz., reglano tipo rankovė). Tuomet ji siuvam tik prie likusių dalių.
  • Papildomi elementai. Rankovė dažnai turi papildomų įvairios paskirties elementų:
    • Rankogaliai - rankogaliai užsega rankovę ties riešu, sulaikydami šilumą, nepraleisdami vėjo, dulkių, vabzdžių ir pan. Rankogaliai gali būti dekoratyviniai, reguliuojami, su keliomis sagelėmis ar kitokiais segimo įtaisais ar raišteliais.
    • Alkūnę sutvirtinantys antsiuvai - darbinių drabužių ir megztinių alkūnės linkusios dilti ar išstįsti, tad neretai sutvirtinamos iš išorės prisiūtu tvirtesnio audinio ar odos lopu.
    • Kišenės - tiek vidinės, tiek išorinės.
    • Prapjovos su dekoratyviu pamušalu - daugiau būdingi senoviniams drabužiams. Rankovės audinys tokiu atveju paprastai turi išilgines prapjovas, kurios dėvint būna prasiskėtusios, o pro jas kyšo spalvingas pamušalas.
    • Kutai, juostelės ir pan. puošiniai.
    • Simboliniai antsiuvai - ant uniforminių drabužių rankovių prisiuvami priklausomybę tam tikrai organizacijai, karinį laipsnį, pareigas ir kt. rodantys antsiuvai su emblemomis, tekstiniais užrašais ir pan. Tokie antsiuvai paplitę ir ant laisvalaikio drabužių, imituojančių uniforminius.
  • Rankovės ilgis. Dažniausiai rankovės siekia nykščio pamatą, bet gali būti bet kokio ilgio - nuo paslepiančių plaštaką iki trumpų, siekiančių pusę žasto ar dengiančių dar mažesnę jo dalį.
  • Rankovės plotis. Rankovės paprastai daromos tokio pločio, kad netrukdytų kilnoti rankos, tačiau labai priklauso nuo mados. Kai kurių tautų aprangai ar tam tikram laikotarpiui būdingos labai plačios rankovės. Su rankovės pločiu susijusi ir rankovės atraitojimo galimybė. Kai kurie laisvalaikio ir darbiniai drabužiai turi atraitojimui tinkamas rankoves.

Rankovės paskirtis[taisyti | redaguoti kodą]

Rankovė atlieka tas pačias funkcijas, kaip ir visas drabužis:


Commons-logo.svg Vikiteka: Rankovė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka