Blizgiavabaliai

Buprestidae

Aštuontaškis blizgiavabalis (buprestis octoguttata)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Nariuotakojai ( Arthropoda)
Klasė:	Vabzdžiai ( Insecta)
Būrys:	Vabalai ( Coleoptera)
Antšeimis:	Blizgiavabaliniai ( Buprestoidea)
Šeima:	Blizgiavabaliai ( Buprestidae)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Blizgiavabalai (Buprestidae) – vabalų (Coleoptera) šeima. Forma šiek tiek panašūs į sprakšius, pailgi, blizgantys vabalai. Dėl savo grožio labai vertinami vabzdžių kolekcionierių.
Antenos siūliškos, pjūkliškos arba nežymiai šukiškos. Prieškrūtinis glaudžiai ir nejudamai suaugęs su vidukrūtiniu. Pilvelis susideda iš 5 segmentų. Priekiniai ir viduriniai dubenėliai cilindriški, užpakaliniai – skersiniai, su šlauniniais dangčiais. Letenos penkianarės.

Blizgiavabaliai – šilumamėgė šeima. Vabalai aptinkami saulėtomis, šiltomis dienomis miško pakraščiuose bei aikštelėse ant žiedų ir medžių kamienų. Vikriai skraido. Suaugėliai minta žiedadulkėmis ar graužia lapus.

Pasaulyje yra daugiau kaip 15 000 rūšių, dauguma jų išplitę tropikuose ir subtropikuose. Lietuvoje žinoma virš 40 rūšių.

Vystymasis

Kiaušinius deda pavieniui ar nedidelėmis krūvelėmis į medžių ar krūmų kamienų bei šakų žievę, dažniausiai pietinėje pusėje. Lervos gyvena nusilpusių ir džiūstančių (rečiau sveikų) medžių bei krūmų žievėje ir medienoje; kai kurios rūšys (Agrilus, Trachys) minuoja gluosnių lapus ar vystosi žolinių augalų stiebuose. Išsiritusios lervos iš pradžių takus graužia po žieve, vėliau gali įsigraužti ir į balaną. Lervų takai platėjantys, prikimšti smulkių išgraužų. Lėliukėmis virsta tokio tunelio praplatėjime ("lopšelyje").
Išsiritę vabalai turi prasigraužti į išorę. Buprestis tipo lervos lėliukėmis virsta galva į išorę, tad suaugusiems vabalams tereikia prasigraužti žievę. Agrilus tipo lervos lėliukėmis virsta nukreipusios galvą į medieną. Tad vabalai graužia savarankišką taką.

Reikšmė

Didžioji dalis blizgiavabalių puola nudžiuvusius medžius ar kelmus ir yra naudingi: greitina trūnijančios medienos irimą. Tačiau kai kurios rūšys puola ir sveikus medžius ar žolinius augalus ir yra kenkėjai. Lietuvoje daugiau žalos pridaryti gali tik kai kurios siaurablizgių (Agrilus) ir Anthaxia rūšys.
Didžiausi blizgiavabalių priešai yra geniai, kurie išskaptuoja iš medžių blizgiavabalių lervas.