Išdaginis blizgiavabalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Melanophila acuminata
Apsauga: 4(I) – Nenustatyta
Išdaginis blizgiavabalis (Melanophila acuminata)
Išdaginis blizgiavabalis (Melanophila acuminata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Būrys: Vabalai
( Coleoptera)
Antšeimis: Blizgiavabaliniai
( Buprestoidea)
Šeima: Blizgiavabaliai
( Buprestidae)
Pošeimis: Buprestinae
( Buprestinae)
Triba: Melanophilini
( Melanophilini)
Gentis: Melanophila
( Melanophila)
Rūšis: Išdaginis blizgiavabalis
( Melanophila acuminata)
Binomas
Melanophila acuminata
De Geer, 1774

Išdaginis blizgiavabalis (Melanophila acuminata) – blizgiavabalių (Buprestidae) šeimos vabalas. Pavadinimas „išdaginis“ atspindi vabalo sąsają su miško gaisrais ir gaisravietėmis. Tai vienas iš žinomiausių pirofilinių vabzdžių[1]. Retai pagaunamas įprastom sąlygom, tačiau jie suskrenda, kartais ir ištisais pulkais, prie gaisrų.

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūnas 7–13 mm ilgio, juodas, žvilgantis. Turi infraraudonųjų spindulių jutimo receptorius, kurie išsidėstę apatinėje kūno dalyje, krūtinėje šalia kojų dubenėlių.

Iš pirmo žvilgsnio gali būti supainiotas su kitais juodais blizgiavabaliais (pvz., Lietuvos pamiškėse labai dažnu keturtaškiu blizgiavabaliu (Anthaxia quadripunctata)). Nuo jų atskiriamas pagal priešnugarėlės formą ir pagal infraraudonųjų spindulių jutiklius.

Išdegę spygliuočių miškai – Išdaginio blizgiavabalio buveinė.

Biologija ir ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiaušinius deda ant apdegusių spygliuočių medžių rąstų, į žievės plyšius. Išsiritusios lervos prasigraužią į medieną gilyn ir minta balana.

Miško gaisrus gali aptikti net 20 km atstumu[2]. Tačiau skrenda kartais ne tik į miškų gaisrus, bet ir į kitas degančias medžiagas, tokias kaip nafta, šiukšlės ar kt.[1]

Infraraudonųjų spindulių receptoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Infraraudonųjų spindulių jutiklių veikimo principas dar nėra iki galo išaiškintas. Šia vabalo ypatybe susidomėjo ir JAV kariuomenė[3].

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aptinkamas Šiaurės Amerikoje, Kuboje, Europoje, Azijoje spygliuočių ir mišriuose miškuose.

Lietuvoje retas, nyksta, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Pagrindinė nykimo priežastis yra apdegusių rąstų išvežimas iš gaisravietės.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „"Infra-red Receptors in Melanophila acuminata DeGeer"“. Nuoroda tikrinta 2009-03-26.
  2. „"ScienceDirect"“. Nuoroda tikrinta 2009-03-26.[neveikianti nuoroda]
  3. „"National Geographic - U.S. Military Looks to Beetles for New Sensors"“. Nuoroda tikrinta 2009-03-26.