Berikas prie Tvido

Koordinatės: 55°46′10″ š. pl. 2°00′25″ v. ilg. / 55.76944°š. pl. 2.00694°r. ilg. / 55.76944; 2.00694 (Berikas prie Tvido)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Berikas prie Tvido
angl. Berwick-upon-Tweed
Miesto centras
Berikas prie Tvido
Berikas prie Tvido
55°46′10″ š. pl. 2°00′25″ v. ilg. / 55.76944°š. pl. 2.00694°r. ilg. / 55.76944; 2.00694 (Berikas prie Tvido)
Laiko juosta: (UTC+0)
------ vasaros: (UTC+1)
Valstybė Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Šalis Anglija Anglija
Grafystė Nortamberlandas
Gyventojų (2011) 13 265
Vikiteka Berikas prie Tvido

Berikas prie Tvido (angl. Berwick-upon-Tweed) – miestas Jungtinėje Karalystėje, šiaurės Anglijoje (toliausiai į šiaurę nutolęs miestas), Nortamberlando grafystėje, Šiaurės jūros pakrantėje, prie Tvido upės žiočių, 4 km nuo Škotijos sienos. Greta praeina LondonoEdinburgo magistralė (A1), yra geležinkelio stotis. Tekstilės, chemijos pramonė.

Mieste išlikusios XIV a. gynybinės sienos, 3 tiltai per upę (Senasis tiltas, 1624 m.; Karališkosios sienos tiltas, 18471850 m. pastatytas išradėjo G. Stefensono sūnaus Roberto, aukštis 38 m, sudarytas iš 28 arkų; Karališkasis Tvido tiltas, 1925 m.), XVIII a. kareivinės, 1625 m. Šv. Trejybės bažnyčia, 1754 m. rotušė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XI a. pr. Berikas prie Tvido priklausė Škotijai, buvo Lodiano centras. Tuo laikotarpiu tai buvo svarbiausias Škotijos uostas, vienas iš 4 karališkųjų miestų. XII a. Tvido upei tapus Anglijos ir Škotijos siena, nuo XIV a. ėjo 13 kartų iš rankų į rankas, kol 1482 m. atiteko Anglijai. 1302 m. karalius Eduardas I miestui suteikė savivaldos privilegiją[1]. Neretai Berikas buvo laikomas atskiru administraciniu dariniu tarp Škotijos ir Anglijos. XXI a. pr. dalis gyventojų siekia Beriko prisijungimo prie Škotijos.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Berikas prie Tvido. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003