Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčia

Kitos reikšmės – Lietuvos Kankinių bažnyčia.

Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčia
Arkivyskupija	Vilniaus
Vyskupija	Panevėžio
Dekanatas	Panevėžio
Savivaldybė	Panevėžio rajono savivaldybė
Gyvenvietė	Berčiūnai
Adresas	Kurorto g. 2
Pastatyta	1997 m.
Aptarnauja	rekt. Algirdas Dauknys

Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčia – katalikų neparapinė bažnyčia, stovinti Panevėžio rajone, Berčiūnų kaime, prie Sanžilės upelio kranto, ateitininkų stovyklos teritorijoje. Būdingas modernistinis dizainas.

Bažnyčios varpinė

Istorija

Berčiūnai tarpukaryje tapo Panevėžio priemiesčio kurortu. Kadangi jame daugelis miestiečių čia praleisdavo sekmadienius ir šventadienius, nuo 1930 m. Panevėžio katedros kunigai pradėjo aukoti šventadieniais šv. Mišias kurorto parke po atviru dangumi arba, esant blogam orui, Panevėžio paštininkų viloje ar seserų vienuolių namų verandoje. Pagaliau buvo įrengta koplyčia Panevėžio vyskupo viloje.

Senoji bažnyčia

1937 m. susikūrė komitetas Berčiūnų bažnyčios statybai. Tam tikslui iš valdžios gautas žemės sklypas prie Berčiūnų geležinkelio stoties. 1938 m. vasarą audra išvartė daug storų medžių. Susidarė galimybė pigiai nupirkti miško medžiagos bažnyčios statybai, o vyskupijos kurija paaukojo daug pušų, kurios buvo išvirtusios jos sklype.

Pirmoji mūrinė bažnyčia Berčiūnuose pagal architekto Jono Muloko paruoštą projektą pradėta statyti 1939–1940 m. Bažnyčios statybą pristabdė sovietinė okupacija ir prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Tačiau turėta pakankamai statybinės medžiagos, todėl statybos tęsėsi, baiminantis ją prarasti. 1941 m. rudenį pašventinti bažnyčios pamatai. 1944 m. bažnyčia jau stovėjo. Tai buvo neogotikinė, su vienu bokštu kairiajame šone, 17×12 m išmatavimų bažnyčia. Statinys buvo baltas, mūrinis, raudonu čerpių stogu, su Stasio Ušinsko sukurtais vitražais (languose ir centrinis bažnyčioje).

Bažnyčia buvo pašventinta, tačiau jos statyba nebaigta. Be to, buvo apgadinta, kai atsitraukdami vokiečiai 1944 m. susprogdino šalia buvusius karinių sviedinių sandėlius. Pokario metais bažnyčią uždarė. Vitražai ir kitas inventorius išdalinti kitoms bažnyčioms (didysis vitražas išvežtas į Krekenavos bažnyčią). Berčiūnų kurorte buvo įkurta pionierių-komjaunimo stovykla. 1957 m. rudenį bažnyčios pastatas stovyklos viršininko Trofimovo įsakymu susprogdintas.

1989 m., prasidėjus Lietuvoje atgimimui, stovykla grąžinta katalikams, joje įsikūrė ateitininkų stovykla. Ateitininkų iniciatyva 1990 m. pradėta rūpintis naujos bažnyčios Berčiūnuose statyba.

Naujoji bažnyčia

Naujoji Berčiūnų Tautos kankinių bažnyčia tuometinio Naujamiesčio klebono ir Ateitininkų federacijos vicepirmininko Rimanto Gudelio rūpesčiu buvo pradėta statyti 1994 m. Jai projektą paruošė arch. Algis Šironas. Bažnyčia iškilo kitoje vietoje, prie įvažiavimo į stovyklą, netoli tilto per Sanžilės kanalą. Baigta statyti ir pašventinta 1997 m. birželio 14 d., gedulo ir vilties dieną. Į naująją bažnyčią sugrąžintas Stasio Ušinsko vitražas „Jėzaus Širdis“, pokario metais buvęs Krekenavos bažnyčioje.

Nuo naujosios bažnyčios iki senosios bažnyčios pamatų nusidriekė keturiolikos Kryžiaus kelio stočių, pažymėtų koplytstulpiai. Koplytstulpių ansamblį kūrė meistrai Adolfas Teresius, A. Varžinskas, M. Būga. Išliko sena panevėžiečių tradicija per Didįjį penktadienį susitikti ir dalyvauti Kryžiaus kelio eisenoje Berčiūnuose. Ant senosios bažnyčios griuvėsių iškilęs skulp. Antano Kmieliausko sukurtas paminklas „Kristaus prisikėlimas“.

Nuorodos

• Vyskupijos informacija
• Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčios istorija Archyvuota kopija 2009-05-30 iš Wayback Machine projekto.
• Panevėžio TIC : Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčia Archyvuota kopija 2016-03-13 iš Wayback Machine projekto.