Benjaminas Jakševičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Benjaminas Jakševičius
Gimė: 1895 m. gegužės 31 d.
Panevėžys, Rusijos imperija
Mirė: 1979 m. rugpjūčio 13 d.
Kaunas
Palaidotas: Kavarsko kapinės
Tautybė: lietuvis
Tėvas: Aleksandras Jakševičius
Motina: Marija Jakševičienė
Sutuoktinis(-ė): Elžbieta Striogaitė-Jakševičienė (1925-1932)
Vaikai:

Irena, Birutė, Vytautas, Algimantas

Veikla: skulptorius, menininkas, ginkluoto antisovietininio pasipriešinimo dalyvis, nepriklausomybės kovų savanoris
Žymūs apdovanojimai:

Savanorio-kūrėjo medalis (1930 m.).

Benjaminas Jakševičius (1895 m. kovo 31 d. Panevėžyje – 1979 m. rugpjūčio 13 d. Kaune) – Lietuvos skulptorius, tautodailininkas, partizanas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė menininko Aleksandro Jakševičiaus ir Marijos Guzinaitės-Jakševičienės šeimoje. 19071910 m. mokėsi Panevėžio pradžios mokykloje.

1915 m. mobilizuotas į tarnybą carinės Rusijos kariuomenėje, kur 3 mėnesius tarnavo 2-ajame Sibiro batalione Čitoje ir Brianske, vėliau dėl ligos iš karinės tarnybos paleistas, iki 1918 m. gyveno Jekaterinburgo gubernijoje. 1918 m. grįžęs iš Rusijos į Lietuvą 1918–1922 m. gyveno Švėkšnoje. 1919 m. sausio 11 d. išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir tarnavo iki 1920 m. kovo 8 d. Ten paskirtas ketvirtojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko antrojo būrio viršininku[1]. Už dalyvavimą nepriklausomybės kovose 1930 m. buvo apdovanotas Savanorio-kūrėjo medaliu.

1922–1925 m. B. Jakševičius gyveno ir dirbo Panevėžyje, nuo 1925 m. persikėlė į Kavarską, tais pačiais metais vedė Elžbietą Striogaitę, miestelyje gyveno iki 1945 m., vis išvykdamas dirbti į Panevėžį ar į Švėkšną. Gyvendamas Švėkšnoje, Panevėžyje ir Kavarske, jis dirbo skulptoriumi ir dekoratoriumi, kūrė antkapinius paminklus. Ten dažnai skulptoriavo kartu su broliu Vincemtu ir sūnėnais Silvanu bei Adomu.

1945 m. liepą B. Jakševičius pasitraukė į pogrindį ir įsijungė į partizaninę kovą prieš TSRS, pasirinko slapyvardžius Šaltekšnis ir Dzedunia. Iš pradžių priklausė Antano Juzakėno-Liūto partizanų būriui, paskui buvo Antano Žilio-Žaibo būrio kovotojas. 1947 m. Miknevičiaus miške netoli Raguvos buvo paimtas į nelaisvę, 1948 m. gruodžio 25 d. nuteistas 25 metų laisvės atėmimo sustiprinto režimo kalėjime. B. Jakševičius buvo kalinamas Mordovijos lageriuose, ten laisvu laiku užsiimdavo skulptoriaus amatu. Lageryje jo išdrožti šachmatai dabar eksponuojami Kauno IX forto muziejuje. Po 1960 m. iš lagerio paleistas, tačiau be teisės grįžti gyventi į Lietuvą. Vis dėlto grįžo į Lietuvą, ten glaudėsi pas gimines, iki senatvės tapė, drožinėjo.

Mirė 1979 m. rugpjūčio 13 d. Kaune, palaidotas Kavarsko kapinėse.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gintautas Surgailis. Ketvirtasis pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas. Vilnius, 2016. 279 p.