Bengalijos sultonatas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Bengalijos sultonatas | ||||
| sultonatas | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Pandua (1352-1453), Gauras (1453-1576), | |||
| Kalbos | bengalų kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Istorija | ||||
| - Atsiskyrimas nuo Delio | 1352 m., 1352 | |||
| - Iljų dinastija | 1352-1487 | |||
| - Habši dinastija | 1487–1494 | |||
| - Husain Šahi dinastija | 1494–1540 | |||
| - Karani dinastija | 1564-76 | |||
| - Akbaro užkariavimas | 1576 m. | |||
Bengalijos sultonatas – Indijos subkontinento valstybė, gyvavusi XIV–XVI a. istorinėje Bengalijoje.
Raida
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkūrimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prielaidos sultonato atsiradimui susidarė dar XIII a., kuomet Bengalija buvo prijungta prie Delio sultonato, ir čia suformuotas atkiras administracinis vienetas. Bengalija buvo viena turtingiausių sultonato teritorijų, ir iš čia kilo Khildži dinastija. Po vieno žymiausių Delio sultonų Muhammad bin Tughlaq (1325–1351) mirties sultonatas patyrė dezintegraciją, ir tai sudarė galimybes politiškai atsiskirti stipriausiems regionams. Bengalijoje tai atsitiko 1352 m., į valdžią atėjus vietinei Iljų dinastijai (1352–1487). Jos įkūrėjas buvo Iljas Šachas, iš pradžių valdęs nedidelę vietovę aplink Lakhnauti, suvienijo visą Bengalijos žemumą.
1352-1540 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ankstyvoji Iljų dinastija turėjo atsispirti Delio sultonato invazijoms, kas sėkmingai pavyko. 1414–1435 m. buvo Ganešų dinastijos tarpuvaldis. Šią dinastiją įkūrė hinduistas Radža Ganeša, tačiau jo įpėdiniai atsivertė į islamą, o vėliau į valdžią sugrįžo Iljos. XV a. pabaigoje Bengaliją valdė trumpalaikė Afrikos kilmės Habši (Abisinų) dinastija.
Didžiausias sultonato suklestėjimas siejamas su 1494 m. prasidėjusia Husain Šahi dinastija. Pastarosios įkūrėjas Alauddin Hussain Shah (1494–1519) laikomas vienu iš didžiausių Bengalijos valdovų, nes jo valdymas siejamas su kultūriniu pakilimu ir Bengalijos invazija į Kamarupą, Kamatą, Orisą, Džadžnagarą. Valdant paskutiniajam Husain Šahi valdovui pasirodė pirmieji europiečių pirkliai – portugalai.
Vėlyvasis laikotarpis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tuo pat metu (apie 1540 m.) Delyje į valdžią atėjo puštuniška Suri dinastija. Didžiausias jų valdovas Šer Šachas (1540–45 m.) sukūrė milžinišką imperiją Šiaurės Indijoje, į ją laikinai įjungdamas ir Bengaliją. Tačiau jam mirus Bengalijos sultonatas vėl trumpam iškovojo nepriklausomybę: iš pradžių valdant Muhamad Šahi (1545-64 m.), o vėliau – afganiškos kilmės Karani (1564-76) dinastijoms.
Šios bandė priešintis Mogolų agresijai, tačiau Mogolų valdovas Akbaras galiausiai užėmė Sultonatą ir pavertė ją savo imperijos provincija – Bengalijos subahu.