Bečių dvaras

Bečių dvaras
Bečių dvaro rūmų griuvėsiai
Vieta	Bečiai
Įkurtas	po 1830 m.
Rūmų stilius	Klasicizmas
Bajorų giminės	Peteris Horn af Ekebyholm, Aleksandras Stolypinas, Steponas Nasvytis
Parkas	Landšaftinio stiliaus
Savininkas	Valstybės turto fondas

Bečių-Karolinavo dvaras 1899 m. žemėlapyje

Bečių dvaras (arba Karolinavo dvaras) – buvęs dvaras Bečiuose (Ukmergės rajonas). Šiuo metu dvarvietė beveik netvarkoma, išskyrus teritoriją aplink Bečių šaltinį. Sodybos vieta apžėlusi menkaverčiais želdiniais, supama retai šienaujamos augmenijos. Likę krosnies ir kamino mūrai nekonservuoti, todėl yra ardomi atmosferos poveikio. Tvenkinys didžiąja dalimi užžėlęs, išskyrus nedidelį plotą ties maudykle rytiniame krante. Vandens malūno išlikę dalis akmeninių pamatų, bet yra apžėlę ir sunkiai pastebimi nuo kelio. Ledainė yra geriausiai išsilaikęs dvaro laikų statinys.

Pavadinimas

Iki XX a. pradžios dabartinio Bečių kaimo teritorijoje stovėjo Karolinavo dvaro sodyba. 1880 m. leidimo buvusios ATR vietovardžių sąvade Bečių dvaras įrašytas Karolinowo pavadinimu, taip pat nurodant kad kitaip dar vadinamas Becze. Analogiškai įvardytas ir 1899 m. Rusijos Imperijos kariniame žemėlapyje – rus. Бече-Каролиново.

Istorija

Bečių dvarininkas A. Stolypinas

Bečių dvaro tvenkinys

Dvaro istorija prasidėjo 1830 m., kai žemių savininku tapo Vilniaus gubernijos gubernatorius (nuo 1823 iki 1830 m.), Švedijos didikų giminės iš Suomijos palikuonis, Peteris Hornas (lenk. Piotr Horn af Ekebyholm, rus. Пётр Григорьевич Горн, 1771-1847). Čia jis netrukus įkūrė dvaro sodybą ir pavadino ją savo žmonos ir dviejų jų vaikų Aleksandro (g. 1825 m. Vilnuje) ir Peterio (g. 1828 m. Vilniuje) motinos Karolinos Georgini de Fabris garbei. XIX a. pabaigoje dvaras tebepriklausė „grafui Hornui“, tad gali būti, kad po tėvo mirties jį perėmė vienas iš grafo sūnų.

Ne vėliau kaip nuo 1904 m. dvaras buvo carinės Rusijos ministro pirmininko Piotro Stolypino brolio, žurnalisto ir modernaus ūkininkavimo propaguotojo Aleksandro Arkadjevičiaus Stolypino (Александр Аркадьевич Столыпин) nuosavybė, kurioje jis leido vasaras. Tuo metu jam priklausė apie 300 ha aplinkinės žemės. Nuo dvaro tvenkinio link plytėjo puikiai prižiūrėtas parkas su malkomis šildoma oranžerija, kurioje auginti šiltųjų kraštų augalai. Bečių šaltinis tuo metu tryško iš žemės, o jį supo rožynas. Vidury rožyno buvo suolelis, kuriame dvarininkas mėgdavo ilsėtis ir leisti laiką skaitydamas spaudą. Puikiai sutvarkyta buvo ir tvenkinio pakrantė nuo dvaro pusės, buvo įrengtas mūrinis lieptas, per kanalą sumūrytas tiltelis, išlikęs iki šiandien. Kad tvenkinyje būtų pakankamai vandens sukti malūno ratą, nuo Rizgonių miške esančio Ilgajo ežero iki pat dvaro oranžerijos darbininkų rankomis buvo iškastas kanalas, vandeniu pildęs Bečių tvenkinį.

Į savo valdas A. Stolypinas iš Sankt Peterburgo vykdavęs traukiniu. Pasakojama, kad traukiniu kartu gabendavęsis ir automobilį, kuriuo nuo Jonavos geležinkelio stoties atvykdavo ir iki Bečių. Aleksandrą Stolypiną dvare lankydavo brolis Piotras. Čia jis viešėjo ir jam lemtingą 1911 m. vasarą, tad Bečiai buvo paskutinio brolių susitikimo vieta. Skelbta, jog dvarininkas pranešė 1913 m. gegužės 12 dieną parduodąs dvarą aukcione. Dvaras su didele 10421 rublio skola Bajorų žemės banko buvo tebeparduodamas 1914 m. gruodžio 4 d. Vilniuje. Po 1917 m. revoliucijos iš Rusijos emigruoti buvo priverstas ir pats buvęs šeimininkas Aleksandras.

Žinoma, kad 1924 m. parceliuojant valstybės nusavintą dvarą, kuriam tuo metu priklausė 86 ha žemės, dvaras jau buvęs prastai prižiūrėtas. 10 m pločio ir 40 m ilgio mediniai dvaro rūmai buvo apleisti ir pakankamai prastos būklės. Ant tvenkinio užtvankos tebestovėjo medinis vandens malūnas su didelio skersmens, bet siauru ratu, tik tuo metu jau neveikė. Tokios būklės dvarą iš varžytinių įsigijo farmacininkas ir visuomenės veikėjas Steponas Nasvytis, tuo metu už jį sumokėjęs 44 100 litų. Dvaras ir jo ūkis buvo sutvarkyti, bet 1931 m. Nasvytis dvarą pardavė, nes dvaro žemė buvo prasta ir ūkininkavimas jame buvo nuostolingas. Nacionalizuoti dvaro rūmai per karą ir po jo sunyko, todėl nepriklausomybės laikų nesulaukė.