Pereiti prie turinio

Bato, al Chutmo ir al Aino archeologinės vietos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bato, al Chutmo ir al Aino archeologinės vietos
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta Omano vėliava Omanas
Tipas Kultūrinis
Kriterijus iii, iv
Pasaulio paveldo emblema Nuoroda (angl.) (pranc.): 434
Regionas** Azija
Įrašymo istorija
Įrašas 1988  (12 sesija)
Vikiteka: Bato, al Chutmo ir al Aino archeologinės vietos
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Bato, al Chutmo ir al Aino archeologinės vietos (arab. ٱلْمَوَاقِع ٱلْأَثَرِيَّة فِيْ بَات وَٱلْخُطْم وَٱلْعَيْن = Al-Mawāqiʿ al-Athariyyah fī Bāt wal-Khuṭm wal-ʿAyn) – archeologinių vietovių kompleksas ir UNESCO pasaulio paveldo objektas (nuo 1988 m.) šiaurės Omane, Dahiros regione, 24 km į rytus nuo Ibrio, Hadžaro kalnų pašlaitėse, aplink Bato kaimą.[1]

Tai III tūkstantmečio pr. m. e. nekropolių ir gyvenviečių liekanos – vienos geriausiai išsilaikiusių to laikotarpio archeologinių vietų pasaulyje. Kartu su monumentaliais bokštais, irigacinėmis sistemomis ir nekropoliais, šis objektas sudaro išskirtinį bronzos amžiaus erdvės pavyzdį.[1]

Būdingi 20–25 m skersmens iš akmenų sustatyti bokštai su apskritomis išorinėmis sienomis. Seniausias, Bato bokštas datuojamas Hafito laikotarpiu, vėliausias (Kasr al Rudžumas) – vėlyvuoju Um an Naro laikotarpiu (2200–2000 m. pr. m. e.). Bato nekropolį sudaro Hafito laikotarpio „avilinių“ bokštų kapavietės (tolai), pastatytos kalnų šlaituose, bei daugiau, nei 100 kerno tipo kapaviečių upės terasose. Kitas nekropolis (Kubur Džuhalas) yra al Aine, 22 km nuo Bato. Daugelis kapaviečių mažos, vienos patalpos, apskritos, pastatytos III tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje. Vėliau pastatyta ir sudėtingesnių, didesnių ir puošnesnių kapų bokštų.[1]

Šiam archeologiniam objektui būdinga tai, kad išlikusios ir tos vietos, kur akmenys būdavo skaldomi, ir jų apdirbimo vietos, todėl galima atsekti visą nekropolių statybos eigą. Sudėtinga krašto architektūra leidžia manyti čia buvus aukštesnio socialinio išsivystymo visuomenę, su kuria sietinas šumerų tekstuose minima Magano (Omano) šalis, garsėjusia vario gavyba.[1]