Barčiai (valstiečiai)
Barčiai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstiečiai duoklininkai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Barčių prievolę dažnai atlikdavo prūsai bartai ir vakarų lietuviai skalviai, XIV a. pabėgę iš Prūsijos nuo kryžiuočių socialinės, ekonominės ir tautinės priespaudos į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, daugiausia į Gardino žemę. Barčiai už iš Didžiojo kunigaikščio gautą žemę karo metu sudarė atskirus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės dalinius ir statė tiltus bei kitus įrenginius kariuomenei. Taikos metu už žemę mokėjo duokles, dažniausiai medumi, ir kitas rinkliavas.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Rimantas Jasas. Barčiai (valstiečiai). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 645 psl.