Duoklininkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Duoklininkai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstiečių socialinis ekonominis sluoksnis.

Svarbiausios duoklininkų prievolės buvo duoklės javais, medumi, šienu ir kitais žemės ūkio gamybos produktais mokėjimas savo feodalui ar valdovui. Dalis duoklininkų dėl padidintos javų dėklos, pakeitusios kitas prievoles, buvo vadinami dėklininkais.

Duoklininkai susidarė iš valstiečių, XIV a. – XV a. atsiskyrus specialiųjų tarnybų valstiečiams – žirgininkams, amatininkams, varovams ir atsirandant lažininkams. Plintant palivarkams nuo XV a. pabaigoje daug duoklininkų tapo lažininkais. XVI a. kai kurios duoklės buvo pakeistos pinigine renta. XVI a. viduryje duoklininkai drauge su kitais valstiečiais buvo paversti baudžiauninkais.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Edvardas GudavičiusDuoklininkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004