Dovinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Bambena)
Jump to navigation Jump to search
Dovinė, Spernia
Dovinė ties Daukšiais
Dovinė ties Daukšiais
Ilgis 65 km
Baseino plotas 588,7 km²
Vidutinis debitas 3,4 m³/s
Ištakos Dusia
Žiotys Šešupė
Šalys Lietuva
Commons-logo.svg Vikiteka Dovinė, SperniaVikiteka

Dovinė – upė Lazdijų, Alytaus ir Marijampolės rajonuose, vandeningiausias Šešupės intakas. Prasideda mažame ežerėlyje prie Balėnų kaimo. Prateka virtinę ežerų: Bebrų, Senkučio, Dusios, Simno, Žuvinto. Žemupyje kerta Amalvos pelkynus. Įteka į Šešupę ties Netičkampiu.

Dovinės aukštupys iki Dusios ežero vadinamas Duselė arba Sutrė, tarp Dusios ir Simno ežerų – Koja, Spernia, Simnyčia ir tarp Simno ir Žuvinto ežero – Bambena. Prie Dovinės yra Simno miestas.

Vaga 26–21 km ir 16–12 km ruožuose nuo žiočių reguliuota. Plotis 10–12 m, gylis 2,5-2,9 m. Srovės greitis 0,2-0.3 m/s. Vidutinis nuolydis 0,57 m/km. Vidutinis debitas žiotyse 3,24, didžiausias – 51,20 m³/s. 0,6 km nuo žiočių yra 1952 m. pastatyta 240 kW Netičkampio hidroelektrinė. Didžiausias gylis prie užtvankų. Tiršta vandens augmenija, seklios brastos.

Dovinės baseine yra Žuvinto biosferos rezervatas ir Metelių regioninis parkas.[1]

Intakai:

  • Dešinieji – Amalvė-Šlavanta (26,6 km), Užupelis (3,8 km).
  • Kairieji – Pelėdupis (4,1 km), Kiaulyčia (17,2 km).

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas Dovinė laikomas labai archajišku, jo šaknis dov- siejama su skr. धाव् धावते = dhāv-/dhāvate („bėga, teka“), skr. धौति = dhauti („šaltinis, upelis, tėkmė“), angls. dean, sen. saks. dou („rasa“), sen. gr. Θοος („greitas“). Pavadinimas Bambena siejamas su bamba („pasipūtimas, bumbulas“). Pavadinimas Spernia, matyt, jotvingiškos kilmės iš *Sperinė ar *Sparinė (plg. prūs. sparyus „pieva, ganykla“)[2].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas RainysDovinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 105 psl.
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.