Pereiti prie turinio

Baltasis balsvis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Leucoagaricus cretaceus
Baltasis balsvis (Leucoagaricus cretaceus)
Baltasis balsvis (Leucoagaricus cretaceus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
( Agaricales)
Šeima: Pievagrybiniai
( Agaricaceae)
Gentis: Balsvis
( Leucoagaricus)
Rūšis: Baltasis balsvis
( Leucoagaricus cretaceus)
Index Fungorum

Baltasis balsvis (lot. Leucoagaricus cretaceus, sin. L. leucothites) – pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos, balsvių (Leucoagaricus) genties grybų rūšis.

  • Augimo vieta

Pakelės, parkai, sodai, dirvonai, laukai, skverai.

  • Augimo laikas

Vasara, ruduo.

  • Pagrindiniai požymiai

Lakšteliai balti, tik seni parusvėja, sporos plačiai elipsiškos.

Vaisiakūniai vidutiniai, dideli. Kepurėlė 5–10 cm skersmens, jauna - pailgai varpeliška, vėlaiu - bukai kūgiška, galiausiai - paplokščia, su neryškiu buku gūbreliu, balta, vėliau - kreminė, plaušuota, žvynuota, pakraščiai nulinkę žemyn su dalinio apvalkalo draiskanotais likučiais. Lakšteliai balti, seni - šviesiai rausvai rožiniai, tankūs, platūs, minkšti, laisvi. Kotas 5–10×1–2 cm, pamato link storėjantis, su baltu žiedu, baltas, apatinėje dalyje rusvas, ties pamatu kartais gumbiškai sustorėjęs. Trama neplona, tampri, balta, spalvos nekeičianti, be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos 7,5–10×4,5–6,5 μm.

Būdingi požymiai: panašus į baltus pievagrybius, skiriasi baltais, rusvais lakšteliais.

Auga pavieniui, po kelis vaisiakūnius. Valgomas. Dažnas.

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 218 psl.