Baltapilvis alpinis čiurlys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Tachymarptis melba
Baltapilvis alpinis čiurlys (Tachymarptis melba)
Baltapilvis alpinis čiurlys (Tachymarptis melba)

Baltapilvio alpinio čiurlio čiulbesys
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Čiurliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Apodiformes)
Šeima: Čiurliniai
(Wikispecies-logo.svg Apodidae)
Pošeimis: Tikrieji čiurliai
(Wikispecies-logo.svg Apodinae)
Triba: Tikrieji čiurliai
(Wikispecies-logo.svg Apodini)
Gentis: Alpiniai čiurliai
(Wikispecies-logo.svg Tachymarptis)
Rūšis: Baltapilvis alpinis čiurlys
(Wikispecies-logo.svg Tachymarptis melba)
Baltapilvio alpinio čiurlio paplitimo arelas
Baltapilvio alpinio čiurlio paplitimo arelas:
     perimviečių regionai
     gyvena sėsliai
     Žiemaviečių, klajonių regionai, čia neperi
     atsitiktinai užklystantis
     tikėtini migracijų maršrutai
Binomas
Tachymarptis melba
Linnaeus, 1758
Sinonimai
  • Apus melba Linnaeus, 1758
  • Hirundo melba Linnaeus, 1758

Baltapilvis alpinis čiurlys (Tachymarptis melba) – čiurlinių paukščių (Apodiformes) būrio, čiurlinių (Apodidae) šeimos, alpinių čiurlių (Tachymarptis) genties paukštis.

Didesnis už juodąjį čiurlį ir stambesnio sudėjimo. Apdaras daugiausia tamsiai rudas. Kūno apačia ir pagurklis balti, aiškiai atskirti ruda krūtinės juosta. Kūno ilgis 20-23 cm, atstumas tarp abiejų išskleistų sprnų galų apie 57 (51-58) cm, sveria apie 100 (76-125) g.

Deda 1-3, retai 4 kiaušinius. Kiaušiniai balti, ovalūs - 30,5 x 19,2 mm. Peri abu poros nariai nuo 17 iki 23, vidutiniškai apie 20 dienų.

Gyvena apie 21—26 metus[reikalingas šaltinis].

Nenusileisdami, ore gali išbūti daugiau kaip 200 dienų[2]. Per dieną nuskrenda apie 600-1000 kilometrų[reikalingas šaltinis].

Gyvena ir peri nuo Viduržemio jūros pakrančių, stepių iki vidurinių juostų kalnuotų zonų. Perimviečių rytinis arealas tęsiasi nuo Mažosios Azijos, Arabijos pusiasalio iki pietvakarinių Himalajų kalnų. Taip pat perimvietės PAR.

Šiaurės pusrutulio populiacjos žiemoja Užsachario Afrikoje, pietų pusrutulio populiacijos Zimbabvėje ir gretimuose regionuose.

Sėsliai gyvena vakarų, pietvakarių, pietų Indostano, Rytų Afrikos, Madagaskaro, Pietvakarių Afrikos populiacijos.

Šiuo metu arealas plečiasi, plinta vis šiauriau[reikalingas šaltinis].

Į Lietuvą užklysta retai ir šalyje perinčių šios rūšies paukščių iki šiol neaptikta.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. „IUCN Red List - Tachymarptis melba“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01. 
  2. smithsonianmag.com / This Bird Can Stay in Flight for Six Months Straight. By Joseph Stromberg | October 8, 2013

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]