Bakongai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Bakongo
Gyventojų skaičius	~11 mln.
Populiacija šalyse	Kongo Demokratinė Respublika (7,4 mln.)  Angola (2,3 mln.)  Kongo Respublika (1,6 mln.)
Kalba (-os)	kikongo
Religijos	Kongo religija, krikščionybė
Giminingos etninės grupės	mbundu, bateke
Vikiteka:	Bakongo

Bakongo (arba kongo) – Vidurinės Afrikos tauta, šiuo metu padalinta tarp trijų politinių vienetų: Angolos (gyvena jos šiaurinėje dalyje), KDR (jos vakarinėje dalyje), Kongo Respublikos (jos pietinėje dalyje). Pastarojoje sudaro gausiausią gyventojų grupę.

Jie kalba kikongo kalba, kuri priklauso bantų kalboms. Egzistuoja gausi bakongų diaspora Naujajame pasaulyje, ypač Brazilijoje ir Karibuose.

Etninės subgrupės

Bakongų teritorijos (ryškiai geltona spalva)

Bakongai nėra vieningi ir kalba keletu giminingų kalbų (svarbiausia jų - kikongo) ir daugybe skirtingų dialektų. Jie skaidosi į etnines subgrupes, kurios susiformavo skirtingose senovinės Kongo imperijos provincijose bei nepriklausomose valstybėse. Tarp jų yra:

• Basundi, bandibu, bantandu, bambata, bapombo, basansala, bazombo - subgrupės Angoloje ir KDR, kalbančios kikongo kalbos dialektais. Jų atskiros tapatybės ir pavadinimai kilo iš senųjų Kongo imperijos provincijų;
• Basolongai (Basolongo) – paplitę Angolos pagrantėje. Sukūrė Sojo karalystę;
• Bavojai (Bavoyo) – paplitę Kabindoje ir Žemutiniame Konge (KDR). Sukūrė Kakongo ir Ngojo karalystes;
• Baviliai (Bavili) – šiauriausia grupė, paplitusi Gabono ir Kongo Respublikos pakrantėse. Kalba atskira kivili kalba. Sukūrė Loango karalystę;
• Bajombai (Bayombe) – paplitę Kongo Respublikoje. Kalba kivili kalbos dialektu. Priklausė Loango karalystei;
• Babembe, badondo, bakamba, bakunyi, balari, balumbu - smulkios grupelės, paplitę Kongo Respublikoje. Kalba atskiromis smulkiomis kalbomis. Priklausė Loango karalystei;

Istorija

Kongo civilizacijos regionas Kongo
Šalis	KR, KDR, Angola
Tautos	bakongai
Valstybės	Kongas, Sojas, Ngojas, Kakongas, Loangas ir kt.
Miestai	Mbanza Kongo
Teke, Kongas, Mbundai, Ovimbundu

Ikikolonijinė istorija

Bakongai buvo seniausi bantu, kaip ir jų kaimynai mbundu, migravę į Vidurinę Afriką apie XIII a. iš šiaurės, t. y. kirsdami Kongo džiungles ir atsinešdami žemdirbystės tradicijas. Jie apsigyveno tarp vietos gyventojų pigmėjų ir choisanų, asimiliuodami juos.

Jau XIV a. dabartinių mbundų ir bakongų tarpe prasidėjo konsolidacijos procesai, kurių metu formavosi pakankamai dideli klanai, vėliau tapę tradicinėmis provincijomis. Juos visus XIV a. suvienijo vietinė valstybė Kongo imperija, kuri formavo bakongų istoriją iki pat XIX a. pabaigos.

Nuo XVI a. Kongo imperija užmezgė draugiškus ryšius su Portugalija, bet vėliau jie peraugo į nuolatinę kovą dėl išlikimo, kurios metu imperiją siaubė pilietiniai karai, dėl masinės vergų prekybos mažėjo gyventojų. Suiručių laikais provincijose, ypač ekonomiškai stipriame pajūryje, susiformavo nepriklausomos bakongų valstybėlės Kakongas, Ngojas, Sojas, Loangas ir kitos.

Kolonializmas

Kolonializmo laikotarpis bakongų teritorijose prasidėjo kuomet 1885 m. Kongo imperija padalinta tarp Portugalijos, Belgijos ir Prancūzijos, suformuojant tris kolonijas. Buvusios imperijos sostinė perėjo valdyti portugalams, kurie vietos dinastiją išlaikė iki 1914 m.

Nepriklausomose valstybėse

FNLA vėliava

1956 m. Belgijos Kongo bakongai buvo pirmoji etninė grupė, pradėjusi sukilimą prieš Belgijos kolonializmą. Įtakoti Kibangistų bažnyčios, jie susivienijo į ABACO (Bakongų Aljanso) partiją, kovojančią dėl nepriklausomybės.

1961 m. Angolos bakongai pradėjo didelį sukilimą, kuris lėmė jų politinės partijos FNLA susiformavimą. Ši partija tapo viena iš trijų stambių grupuočių, kartu su ovimbundu etnine grupe paremta UNITA, ir mbundu etnine grupe paremta MPLA. Grupuotės susidūrė Angolos pilietiniame kare, kuris buvo vienas Šaltojo karo konfliktų. Per karą daugybė bakongų paliko Angolos teritoriją, bėgdami į gretimą KDR. Po karo dalis jų sugrįžo į gimtąsias žemes.