Centrinė Afrika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Vidurinė Afrika)

Centrinė Afrika, Vidurio Afrika arba Pusiaujo Afrika – gamtinis ir politinis regionas Afrikos centre, abipus pusiaujo, tarp Gvinėjos įlankos (Atlanto vandenynas) vakaruose ir Rytų Afrikos plokščiakalnio rytuose. Šiaurine regiono riba laikoma 7° š. pl. lygiagretė, pietinė – 13° p. pl. lygiagretė. Tai vienas skurdžiausių regionų pasaulyje.

Centrinė Afrika

Politinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinei Centrinei Afrikai priskiriamos šios valstybės:

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geografinę Centrinę Afriką sudaro daugiausia Kongo įduba, taip pat ją supantys neaukšti plokščiakalniai, plynaukštės: Adamava, Azandė, Lundos-Katangos plynaukštė, Žemutinė Gvinėja. Būdingas paviršiaus aukštis 300–500 m (vidurinėje dalyje), šiaurėje ir vakaruose – 500–1000 m, rytuose ir pietuose – 1000–1500 m. Klimatas aplink pusiaują ekvatorinis; ten vidurinė metinė oro temperatūra siekia 23-25 °C, per metus vidutiniškai iškrenta 2000 mm kritulių. Einant į šiaurę ir pietus nuo pusiaujo vyrauja subekvatorinis klimatas su ryškiais sausuoju ir drėgnuoju laikotarpiais: vasarą vyrauja ekvatorinis musonas, tada iškrenta 1000–1500 mm kritulių. Į pietus nuo Kongo žiočių esančias Centrinės Afrikos sritis ištisus metus veikia sausos tropinės oro masės, todėl per metus iškrenta 300–500 mm kritulių.

Upių tinklas tankus; dauguma jų priklauso Kongo baseinui; pagrindinės – Ubangis, Kasajus, Kvilu, Ogovė, Šaris, Logonė). Upės slenkstėtos, jose daug krioklių. Didžiausi ežerai – Tumbos, Mai Ndombės, šiaurėje siekia Čado ežerą. Centrinėje regiono dalyje veši Kongo drėgnosios pusiaujo džiunglės, toliau nuo pusiaujo – sezoniškai drėgnieji subekvatoriniai miškai, toliau už miškų – savanų plotai. Centrinės Afrikos drėgnuosiuose atogrąžų miškuose veisiasi okapijos, gorilos, šimpanzės, nykštukiniai begemotai, subekvatoriniuose retmiškiuose ir savanose – afrikiniai buivolai, afrikiniai drambliai, žirafos, okapijos, antilopės, begemotai, krokodilai. Sutinkama ~400 rūšių paukščių, išplitusi musė cėcė.

Daug naudingųjų iškasenų, tačiau nemažai telkinių dėl prastos infrastruktūros neeksploatuojami; randama vario, kobalto, mangano, švino, cinko, alavo, urano, geležies rūdų, deimantų, naftos, gamtinių dujų[1].

XX a. didžiąją dalį Centrinės Afrikos užėmė Prancūzijos kolonija Prancūzijos Pusiaujo Afrika.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Centrinė Afrika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003