Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia
55°38′23″ š. pl. 23°43′26″ r. ilg. / 55.63972°š. pl. 23.72389°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Šiaulių |
| Dekanatas | Radviliškio |
| Savivaldybė | Radviliškio rajonas |
| Gyvenvietė | Baisogala |
| Adresas | Kapų g. 1 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1882 m. |
Kitos reikšmės – Švč. Trejybės bažnyčia.
Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Baisogalos miestelyje, Kiršino (Nevėžio dešiniojo intako) dešiniajame krante. Istoristinė, turi neoromaninio stiliaus, neogotikos, neorenesanso architektūros bruožų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karalius Žygimantas Augustas 1539 m. paskelbė dokumentą apie Baisogalos parapijos steigimą, bažnyčiai dovanojo 50 valakų žemės. Manoma, kad prieš tai buvo koplyčia be kunigo. Antroji medinė bažnyčia (kryžiaus plano) pašventina 1637 m., sudegė 1774 m. Ją atstojo laikina pastogė ant sudegusios bažnyčios pamatų. Bažnyčia 1781 m. atstatyta ir pašventinta.
1795 m. įkurta altarija. Bažnyčiai 1806 m. priklausė Januškonių ir Piepalių kaimai. Rusijos Vidaus reikalų ministras 1877 m. leido Baisogalos dvaro sodybos savininkui Vladui Komarui statyti naują mūrinę bažnyčią (jos sąmatinė vartė 28 653 rb). Ji 1882 m. pastatyta ir vyskupo Mečislovo Paliulionio konsekruota.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bažnyčia istoristinė, (turi neoromaninio stiliaus, neogotikos, neorenesanso architektūros bruožų), su priestatais, vienabokštė. Fasadų kampuose stiebiasi bokšteliai. Šventorius apjuostas aukšta akmenų ir plytų mūro tvora.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Apie parapiją Archyvuota kopija 2008-12-16 iš Wayback Machine projekto.
- Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia