Baikalo kalnagūbris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Baikalo kalnagūbris
Kalnai ties Bolšyje Kotų gyvenviete
Kalnai ties Bolšyje Kotų gyvenviete
Žemynas Azija
Šalys Rusijos vėliava Rusija
Aukščiausias taškas Čerskio kalnas (2572 m)
Koordinatės 54°0′ š. pl. 108°0′ r. ilg. / 54.000°š. pl. 108.000°r. ilg. / 54.000; 108.000Koordinatės: 54°0′ š. pl. 108°0′ r. ilg. / 54.000°š. pl. 108.000°r. ilg. / 54.000; 108.000
Uolienos skalūnai, kvarcitas, klintis, granitas

Baikalo kalnagūbris (rus. Байкальский хребет) – kalnagūbris Rusijoje, Priebaikalėje, Irkutsko srities ir Buriatijos teritorijose. Nusidriekęs pagal šiaurės vakarinę Baikalo ežero pakrantę ~300 km. Būdingas aukštis – 1900–2200 m, o aukščiausia vieta siekia 2572 m (Čerskio k.).

Sudarytas iš kvarcitų, kristalinių skalūnų, klinties, granito. Būdingas aukštikalnių reljefas. Vakariniuose šlaituose (iki 1400 m aukščio) auga tamsioji spygliuočių taiga, rytiniuose – maumedžių miškai. Aukščiau plyti kalnų tundra[1]. Kalnagūbryje prasideda Lenos upė. Šiuo kalnų masyvu eina Jenisiejaus–Lenos vandenskyra.

Kalnagūbryje yra Davano perėja, kuria nutiesta Baikalo–Amūro geležinkelio linija. Pietinėje dalyje yra Baikalo–Lenos draustinis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 47