Pereiti prie turinio

Būdmainis rūgtis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Polygonum amphibium
Būdmainis rūgtis (Polygonum amphibia)
Būdmainis rūgtis (Polygonum amphibium)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Gvazdikažiedžiai
( Caryophyllidae)
Šeima: Rūgtiniai
( Polygonaceae)
Gentis: Rūgtis
( Polygonum)
Rūšis: Būdmainis rūgtis
( Polygonum amphibium)

Būdmainis rūgtis (Polygonum amphibium, sin. Persicaria amphibia) – rūgtinių (Polygonaceae) šeimos, rūgtinių (Persicaria) genties augalas.

Daugiametis, 30−150 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis šliaužiantis, šakotas, ties bambliais įsišaknijantis. Stiebas status, kylantis arba plūduriuojantis. Varpiški žiedynai stiebo ir šaknų viršūnėse. Žiedai maži, rausvi arba rausvai balti. Pasitaiko augalų, turinčių tik kuokelinius arba tik piestelinius žiedus, kartais žiedynai būna dvilyčiai. Vaisiai – apyžiedžio apgaubti riešutėliai. Apyžiedžio lapeliai rausvi. Riešutėliai tamsūs, juodi arba rudi, lęšiški, viršūnėje snapelis.

Būdmainis rūgtis

Žydi birželiorugsėjo mėn. Dažnas visoje Lietuvoje. Augalas gana įvairuojantis. Yra keletas formų, prisitaikiusių prie įvairių sąlygų. Lietuvoje dažnesnės šios formos: var. aquaticum Leyss. ir var. terrestre Leyss. Pirmoji auga stovinčiame arba ramiai tekančiame vandenyje, upėse, ežeruose, tvenkiniuose, senvagėse ar grioviuose. Jos stiebas ilgas, šakotas, plūduriuojantis. Lapai ilgakočiai, viršutinė pusė tamsiai žalia, blizganti, taškuota, apatinė šviesesnė, gyslota. Antrosios formos augalai auga pakrantėse, grioviuose, pievose, laukuose. Jų stiebas status arba kylantis, nešakotas, plaukuotas. Lapai trumpakočiai, pilkai žali, plaukuoti.

Vaistinis augalas. Turi nemažai rauginių medžiagų. Sėklas lesa paukščiai.

Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 12 psl.