Ašmenėlė (Ašmena)
| Ašmenėlė bltr. Мураваная Ашмянка, rus. Мурованая Ошмянка | |
|---|---|
.jpg) | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Gardino sritis
|
| Rajonas | Ašmenos rajonas |
| Gyventojų | 426 |
Ašmenė̃lė [1] (arba Mūrinė Ašmena; bltr. Мураваная Ашмянка, rus. Мурованая Ошмянка) – agromiestelis Baltarusijoje, Gardino srityje, 12 km į šiaurės vakarus nuo Ašmenos ir tiek pat nuo Lietuvos sienos, Ašmenos upės krante.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo XVI a. LDK didikų Dorohostaiskių valda. Mikalojus Dorohostaiskis Ašmenėlėje įkūrė evangelikų reformatų bažnyčią ir, manoma, spaustuvę. Joje (kitais duomenimis, Liubčios spaustuvėje) 1615 m. išspausdinta Kristupo Manvydo Dorohostaiskio (1562–1615 m., Lietuvos didysis maršalka, palaidotas Ašmenėlėje) „Hippica“, A. Salinarijaus „Cenzūra“.[2] Nuo 1694 m. Ašmenėlė priklausė Sapiegoms, nuo 1678 m. iki XX a. pradžios – Važynskiams. 1694 m. pastatyta Švč. Trejybės katalikų bažnyčia, 1790 m. – Švč. Mergelės Marijos, perstatyta 1841 m. ir 1874 m. XIX a. buvo kaimas, seniūnijos centras Palionių valsčiuje.[3]
1920 m. Ašmenėlę užvaldė Lenkija. 1939 m. užimta TSRS, priskirta Baltarusijos SSR. 1942–1944 m. priklausė Lietuvos generalinei sričiai (Ašmenos apskritis). 1944 m. naktį iš gegužės 13 į 14 d. Vietinės rinktinės kuopą puolė Armijos Krajovos partizanų daliniai. Žuvę 22 lietuviai palaidoti Ašmenos katalikų kapinėse.[4]
-
Švč. Mergelės Marijos bažnyčia 1930 m. -
Bažnyčios interjeras -
Koplytėlė miestelio prieigose -
Viena iš Mūrinės Ašmenos gatvių XX a. pr.
.jpg)
_(2).jpg)
.jpg)
.jpg)
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||||
| 1866 m. | 1886 m. | 1905 m.[5] | 1931 m.[6] | 1999 m. | 2009 m.[7] | 2015 m. | 2019 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 184 | 330 | 366 | 488 | 338 | 409 | 415 | 426 | ||
| |||||||||
Lietuviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ašmenėlės apylinkių gyvenviečių pavadinimai daugiausia lietuviškos kilmės, tačiau gyventojai gana anksti pradėjo baltarusėti – XIX a. viduryje lietuviškai kalbėjo apie 30 proc. parapijiečių, daugiausia parapijos pietinėje dalyje.[8]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Atvirkštinis lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas. Vilnius: MELI, 2002.
- ↑ Ašmenėlės spaustuvės griuvėsiai
- ↑ Oszmiana (1) Murowana. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 754 psl. (lenk.)
- ↑ Petras Gaučas. Mūrinė Ašmena. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 112 psl.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.
- ↑ Ašmenėlė. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 96
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905. С. 219–257.
- Jankowski Cz. Powiat Oszmiański. Materjały do dziejów ziemi i ludzi. Petersburg, 1896. Cz. l. S. 11.
- Жучкевич В.А. Краткий топонимический словарь Белоруссии. Мн., 1974. С. 279.
- Гродзеншчына ў легендах і паданнях. Мн., 1999. С. 53-64.
- Корева А. Материалы для географии и статистики России, собранные офицерами Генерального штаба. Виленская губерния. СПб., 1861. С. 730.