Azovo kazokų kariuomenė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kazokai

Azovo kazokų kariuomenė (rus. Азовское казачье войско, angl. Azov Cossack Host) – 1828–1865 m. egzistavusi kazokų kariuomenė, kuri buvo sudaryta iš keleto kazokų grupių. Daugiausia Azovo kazokų buvo kilę iš Uždunojės Sečės kazokų.

Kariuomenės suformavimas

Azovo kazokai patruliavo plačią Čerkesijos pakrantę)

1828–1829 m. Rusijos-Turkijos karo metu, dalis Uždunojės Sečės kazokų, kurie iki tol gyveno tremtyje Osmanų imperijos kontroliuojamoje Dunojaus deltoje, nusprendė grįžti į Rusiją. Vadovaujami atamano Osipo Hladkio (rus. Осип Михайлов Гладкий) ši kazokų dalis perėjo į Rusijos pusę ir už ankstesnį pabėgimą caras Nikolajus I jiems atleido. Caras iš jų suformavo Ypatingąją Zaporožės kariuomenę, kuri intensyviai dalyvavo kare.

Po Rusijos pergalės kare naujai sukurta Dunojaus kazokų kariuomenė atrodė pakankama sienų apsaugai, o buvusių Zaporožės Sečės kazokų buvimas Padunojėje tapo nebereikalingas. Asmeniškai susidraugavęs su O. Hladkiu caras pasiūlė, kad jo kazokai persikeltų į Kubanę ir prisijungtų prie kitų buvusių Zaporožės Sečės kazokų, iš kurių buvo sudaryta Juodosios jūros kazokų kariuomenė, aktyviai dalyvavusi kovose su čerkesais Kaukazo kare. 1830 m. O. Hladkis apsilankė Kubanėje, bet atmetė persikėlimo ten idėją, remdamasis tuo, kad toks ilgas kelias tokiai mažai kariuomenei esąs per sudėtingas, o be to jam buvo nepriimtina tapti pavaldžiu Juodosios jūros kazokų kariuomenės vadams. Tuomet caras leido kazokams pasilikti Naujojoje Rusijoje, jei jie susirasią tuščios žemės. O. Hladkis tokios žemės rado į vakarus nuo Dono kazokų kariuomenės žemių, šiaurinėje Azovo jūros pakrantėje tarp Berdiansko ir Mariupolio (dabartinė Ukrainos Donecko sritis).

1831 m. kazokams suteiktas Azovo kazokų kariuomenės (Азовское Казачье Войско) pavadinimas.

Tai buvo vienintelė Rusijos imperijos kazokų kariuomenė, kurios pagrindinė užduotis buvo saugoti pakrantes. 1835 m. joje buvo apie 6000 žmonių, įskaitant šeimas. Joje buvo 10 raitųjų šimtinių ir maždaug 30 smulkių laivų flotilė. 1855 m. šioje kariuomenėje buvo 4905 vyrai, iš jų karinės tarnybos amžiaus 1698, aktyvioje karinėje tarnyboje 384. Azovo kazokai aktyviai dalyvavo Kaukazo ir Krymo karuose.

1865 m. kaip atskiras vienetas buvo panaikinti. Po to dalis kazokų buvo perkelti į Šiaurės Kaukazą, likę – paversti valstiečiais.