Avro 504

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Avro 504
Tipas mokomasis, naikintuvas, bombonešis
Gamintojas Avro
Pirmas skrydis 1913 m. rugsėjo 18 d.
Pradėtas naudoti 1913 m.
Baigtas naudoti XX a. penktame dešimtmetyje m.
Būsena nenaudojamas
Pagaminta vnt. 8970

Avro 504 buvo Pirmojo pasaulinio karo karo lėktuvas. Biplano tipo orlaivis, sukurtas ir gamintas „Avro“ kompanijos, bei, pagal licenciją, ir kitose šalyse. Per beveik dvidešimt metų (1913-1932 m.) šio modelio gamybą buvo pagaminta beveik 9 tūkst. vienetų.[1] Tai yra gausiausiai gamintas Pirmojo pasaulinio karo laikų lėktuvas.[2]

Sukūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Avro 504 skrydyje, 2013 m.
Avro 504K virš Šv. Patriko katedros Melburne, Australijoje. Tarp 1919 ir 1920 m.
Avro 504 Islandijoje 1919 m.
Avro 504 kopija muziejaus ekpozicijoje. Anglija

504-asis buvo patobulintas Avro 500 modelio variantas. 1913 m. rugsėjo 18 d. pirmam skrydžiui pakilęs orlaivis buvo varomas 80 AG (60 kW) galios rotacinio 7 cilindrų Gnome Lambda variklio, sukusio dvimentį fiksuoto žingsnio medinį propelerį. Orlaivis buvo medinės konstrukcijos, kvadratinio skeprspjūvio fiuzeliažu, sparnus jungė dvigubi statramsčiai.

Eksploatacijos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nedidelį šių lėktuvų kiekį įsigijo britų Karališkųjų oro pajėgų korpusas bei Karališkojo laivyno oro pajėgos. Viena pirmųjų operacijų, kuomet buvo numuštas pirmasis britų lėktuvas, įvyko 1914 m. rugpjūčio 14 d., kai keturi Karališkųjų oro pajėgų korpuso Penktojo eskadrono lėktuvai atakavo vokiečių dirižablį netoli Frydrichšafeno. Piloto jaunesniojo leitenanto Vincent Waterfall lėktuvas buvo numuštas, tačiau likusiems lėktuvams pavyko sunaikinti vokiečių kovinį orlaivį.[3]

Gana greitai po dirižablio sunaikinimo operacijos visi Avro 504 buvo atitraukti iš fronto ir tapo mokomaisiais lėktuvais. Buvo pristatytos kelios orlaivio modifikacijos, sėkmingiausia kurių buvo gaminama iki pat karo pabaigos (apie 7000 vnt.).

1917 m. žiemą šie lėktuvai buvo gražinti į karinę tarnybą, jie pakeitė iki tol naudotus Royal Aircraft Factory B.E.2 ir turėjo ginti Didžiosios Britanijos oro erdvę.

Po karo dalis nebereikalingų lėktuvų buvo nurašyti arba parduoti. Daugiau kaip 300 lėktuvų Didžiojoje Britanijoje buvo perregistruoti iš karinių į civilinius.

Karo metu 504-ieji buvo eksportuojami į Rusiją, ten taip pat buvoi pradėta serijinė licencinė jų gamyba. Rusijos 504-ųjų kopijos gavo indeksą U-1 ir buvo naudojami kaip mokomieji lėktuvai tiek Rusijos, tiek, po Spalio perversmo, - ir Sovietų Rusijos karinėse oro pajėgose.

Kinijai parduoti lėktuvai dalyvavo Karo vadų laikotarpio kovose. Dažniausiai naudoti kaip bombonešiai, rankiniu būdu mėtant granatas ar perdirbtus sviedinius.

1925 m. buvo sukurtas 504N modelis, apie 600 jų įsigijo Karališkosios oro pajėgos, tokiu būdu aprūpindamos penkias pilotų mokyklas. Dalis lėktuvų tarnavo kaip ryšių lėktuvai. Šis modelis taip pat buvo eksportuojamas į Belgiją, Braziliją, Čilę, Daniją, Graikiją, Pietų Afriką, Siamą (Tailandą),[4] jų karinėms oro pajėgoms. Pagal licenciją buvo gaminamas Belgijoje, Danijoje, Japonijoje ir Kanadoje.

Variantai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 504: 80 AG Gnome Lambda variklis.
Originalas
  • 504A:
Pakeisti eleronai, praplatinti statramsčiai. 80 AG Gnome variklis.
  • 504B
Versija skirta Karališkosioms jūrų pajėgoms su prailgintais stabilizatoriais. 80 AG Gnome arba Le Rhône variklis.
  • 504C
Vienvietė versija, skirta kovoti prieš dirižablius. Stebėtojo vietą užėmė didesnis degalų bakas
  • 504D
Vienvietė versija, skirta kovoti prieš dirižablius. Pagaminti 6 vnt.
  • 504E: 100 AG (75 kW) Gnome Monosoupape variklis. Pagaminta 10 vnt.
  • 504F: 75 AG (56 kW) Rolls-Royce Hawk variklis. Pagamintas tik vienas.
  • 504G: 80 AG (60 kW) Gnome engine.
  • 504H
Naudotas katapultavimosi bandymams. 80 AG (60 kW) Gnome variklis.
  • 504J
Naudotas kaip mokomasis lėktuvas. 100 AG Gnome arba 80 AG Le Rhône varikliai.
  • 504K
Dvivietis treniruočių lėktuvas. Modelis pasižymėjo universalia variklio pakaba, tad tiko įvairūs varikliai. Keli šie lėktuvai buvo surinkti Australijoje. 130 AG Clerget 9, 100 AG Gnome Monosoupape arba 110 AG Le Rhône 9J varikliai.
  • 504K Mk. II
Bandomasis treniruočių lėktuvas, su 504K korpusu, bet 504N sparnais, turėjo rotorinį variklį. Pagal licenciją gamintas Meksikoje kaip Avro Anahuac.
  • 504L
Lėktuvas su plūdurais. 150 AG Bentley BR1, 130 AG Clerget arba 110 AG Le Rhône varikliai.
  • 504M
Trivietis lėktuvas. Pagamintas tik 1 modelis. 100 AG Gnome variklis.
  • 504N
Dvivietis mokomasis lėktuvas. 160 AG Armstrong Siddeley Lynx variklis. Pagaminti 598 vnt.
  • 504O
504N versija su plūdurais. Pirmasis lėktuvas, apskridęs Arkties ratą 1923 m. Oksfordo universiteto rengtoje ekspedicijoje.
  • 504P
Planuota, bet nepagaminta versija 504N su vienas šalia kito sėdinčiais įgulos nariais.
  • 504Q
Trivietis lėktuvas. 504Q buvo pastatytas specialiai Oksfordo universiteto rengtai ekspedicijai į Arktį, tik vienas veikė su Armstrong Siddeley Lynx varikliu.
  • 504R Gosport
Lengvesnės konstrukcijos versija. 10 modelių buvo parduota Argentinai, apie 100 ji pasistatė pagal licenciją. Apie 6 buvo eksportuoti į Estiją ir jos pajėgose tarnavo iki 1940 m.[5] Nežinomas skaičius lėktuvų buvo parduota Peru.
  • 504S
Dvivietis mokomasis lėktuvas. Pagal licenciją gaminti Japonijoje.
  • Yokosuka K2Y1
Japoniška versija Avro 504N, kurios pilnas pavadinimas Yokosuka Navy Type 3 Primary Trainer, naudojo 130 AG Mitsubishi gamintą Armstrong Siddeley Mongoose variklį. Pagaminti 104 vnt.
  • Yokosuka K2Y2
Patobulinta K2Y1 versija, naudojo 160 AG galios Gasuden Jimpu 2 variklį. Pagaminta 360 vnt.
  • U-1 (Uchebnyi – 1) Avrushka
Rusiška 504K modelio kopija. Pagaminta per 700 vnt.
  • MU-1 (Morskoy Uchebnyi – 1)
Rusijoje gamina liceincinė versija, skirta jūrinių pilotųū mokymui.

Lietartūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • (FR) Andersson, Lennart (July 1998). "Histoire de l'aéronautique persane, 1921–1941: La première aviation du Chah d'Iran". Avions: Toute l'aéronautique et son histoire, No. 76. pp. 2–12. ISSN 1243-8650.
  • (EN) Avro 504 (Foreign Derivatives)
  • (EN) Bruce, J. M. (9 July 1954). "The Avro 504: Historic Military Aircraft No. 8, Part I" (pdf). Flight. pp. 41–44.
  • (EN) Bruce, J. M. (16 July 1954). "The Avro 504: Historic Military Aircraft No. 8, Part II" (pdf). Flight. pp. 83–88.
  • (EN) Bruce, J. M. (1965). Warplanes of the First World War - Fighter, Volume One, Great Britain. London: Macdonald.
  • (EN) "Casualty Details:Vincent Waterfall". Commonwealth War Graves Commission.
  • (EN) Donald, David, ed. (1997). The Encyclopedia of World Aircraft. Aerospace Publishing. ISBN 1-85605-375-X.
  • (PL) Garlicki, Jarosław (2001). Historia lotnictwa wojskowego Królestwa Tajlandii w latach 1912 - 1945. Część 2. "Militaria i Fakty". 1-2/2001, p. 34-35
  • (EN) Gerdessen, Frederik (April–July 1982). "Estonian Air Power 1918 – 1945". Air Enthusiast. No. 18. pp. 61–76. ISSN 0143-5450.
  • (EN) Holmes, Tony (2005). Jane's Vintage Aircraft Recognition Guide. London: Harper Collins. ISBN 0-00-719292-4.
  • (EN) Jackson, A. J. (1990) [1965]. Avro Aircraft since 1908 (Second ed.). London: Putnam. ISBN 0-85177-834-8.
  • (EN) Klaauw, Bart van der (March–April 1999). "Unexpected Windfalls: Accidentally or Deliberately, More than 100 Aircraft 'arrived' in Dutch Territory During the Great War". Air Enthusiast. No. 80. pp. 54–59. ISSN 0143-5450.
  • (FR) Lopes, Mario C. (November 1999). "Les avions Avro au Portugal: des inconnu aux plus célèbres", No. 80. pp. 36–41. ISSN 1243-8650.
  • (EN) Magnusson, Michael (Winter 2007). "FMA : from 1945: The Story of Fabrica Militar de Aviones, Argentina: Part 1". Air-Britain Archive. pp. 155–158. ISSN 0262-4923.
  • (EN) Mason, Francis K (1992). The British Fighter since 1912. Annapolis, Maryland: Naval Institute Press. ISBN 1-55750-082-7.
  • (EN) Mason, Francis K (1994). The British Bomber since 1914. London: Putnam Aeronautical Books. ISBN 0-85177-861-5.
  • (EN) Mikesh, Robert C.; Shorzoe Abe (1990). Japanese Aircraft 1910–1914. London: Putnam. ISBN 0-85177-840-2.
  • (EN) Owers, Colin (1991). "Australian 504s". Air Enthusiast. No. 44. pp. 62–69. ISSN 0143-5450.
  • Prins, François (Spring 1994). "Pioneering Spirit: The QANTAS Story". Air Enthusiast. No. 53. pp. 24–32. ISSN 0143-5450.
  • (EN) Taylor, M. J. H. (ed.). Jane's Encyclopedia of Aviation. Jane's Publishing Company.(EN) Thomas, Andrew (July–August 2001). "In the Footsteps of Daedulus: Early Greek Naval Aviation". Air Enthusiast. No. 94. pp. 8–9. ISSN 0143-5450.
  • Wauthy, Jean-Luc & de Neve, Florian (June 1995). "Les aéronefs de la Force Aérienne Belge, deuxième partie 1919–1935", Le Fana de l'Aviation, No. 305. pp. 28–33. ISSN 0757-4169.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Avro 504 (Foreign Derivatives)
  2. Holmes, Tony (2005). Jane's Vintage Aircraft Recognition Guide. p. 23
  3. "Casualty Details:Vincent Waterfall". Commonwealth War Graves Commission.
  4. Garlicki, Jarosław (2001). Historia lotnictwa wojskowego Królestwa Tajlandii w latach 1912 - 1945. Część 2. "Militaria i Fakty". 1-2/2001, p. 34-35
  5. Gerdessen, Frederik (April–July 1982). "Estonian Air Power 1918 – 1945". Air Enthusiast. No. 18. pp. 61–76.