Auzonijus

Auzonijus, Ausonijus Decimas Magnus lot. Ausonius Decimus Magnus, g. 310 m. – 393 m., Burdigaloje) – romėnų poetas, retorikos mokytojas.^[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Burdigaloje (dab. Bordo) pasiturinčioje graikų kilmės gydytojo šeimoje. Motinos dėdė Aemilius Magnus Arborius Auzonijų mokė gramatikos ir retorikos. 334 m. pradėjo mokyti Burdigalos retorikos mokykloje. Apie 30 metų dėstė gramatiką ir retoriką. 365–375 m. gyveno prie Romos imperatoriaus dvaro Tryre. Mokė Romos imperatoriaus Valentiniano I sūnų Gracianą. 368 m. – 369 m. lydėjo imperatorių jo Germanijos žygiuose. Buvo paskirtas kvestoriumi. 379 m. tapo konsulu. Po Graciano nužudymo 383 m., grįžo į gimtinę, kūrė eiles. Kūriniuose antikos tematika siejama su krikščionybės elementais. Manoma, kad prieš mirtį tapo krikščionimi.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Dalia Dilytė. Auzonijus, Decimas Magnas Auzonijus (Decimus Magnus Ausonius). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 325 psl.